Trumpa popietinio pogulio akimirka gali sustabdyti senėjimą
Miegas yra labai svarbus įvairiems žmogaus sveikatos aspektams, ne išimtis – ir jo poveikis senėjimui. Juk jau seniai žinoma, kad nepakankamas ir nekokybiškas miegas gali prisidėti prie greitesnių senėjimo procesų, tuo tarpu sveikas miego režimas yra atsakingas už gerą bendrą savijautą ir kai kuriais atvejais, net už senėjimą.
Nors mokslininkai jau anksčiau įrodė, kad sveiko miego įpročių ir pakankamos miego trukmės užtikrinimas yra svarbus veiksnys, leidžiantis žmogui jaustis energingam ir sveikam: dėl to rekomenduojama užtikrinti, kad kasdien būtų pasiekta bent 8 valandų miego riba.
Tačiau dabar aiškėja, kad įtakos žmogaus sveikatai ir net senėjimo procesams turia ir trumpas popietinis miegas. Pasak britų ir urugvajiečių mokslininkų, saikingas popietinis miegas gali būti naudingas smegenims ir gali lėtinti senėjimo procesą.
Londono universitetinio koledžo (UCL) ir Urugvajaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad kad smegenų apimties skirtumas tarp dažnai miegančių popiet ir taip nedarančių, yra 2,5-6,5 metų[1].
„Mūsų išvados rodo, kad kai kuriems žmonėms trumpas dienos miegas gali būti svarbios dėlionės dalis, galinti padėti išsaugoti smegenų sveikatą senstant“, – pranešime spaudai teigė viena iš tyrimo autorių Viktorija Garfield iš UCL.
Tyrime dalyvavo beveik 500 tūkst. Jungtinės Karalystės piliečių, kurių amžius nuo 40 iki 69 metų amžiaus. Viso tyrimo metu buvo atidžiai analizuojami jų miego įpročiai ir galiausiai – padaryta išvada, kad tų, kurie reguliariai po pietų apie 30 min. miegodavo, smegenų susitraukimo, susijusio su senėjimu, tempas sulėtėjo[2].
UCL ir Urugvajaus universiteto mokslininkų tyrimas taip pat parodė, kad smegenų susitraukimas yra ne tik su amžiumi susijęs procesas; jis taip pat pagreitėja žmonėms, turintiems kognityvinių problemų ir sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis. Mokslininkai dabar teigia, kad reguliarus, trumpas miegas dienos metu gali apsaugoti nuo neurodegeneracijos ir kompensuoti miego sutrikimus naktį.
Tyrimą atlikę mokslininkai viliasi, kad jų surinkta informacija padės išsklaidyti plačiai paplitusias išankstines nuostatas dėl miego dienos metu.
Miegas dieną: mokslininkai išskiria ir naudą, ir žalą
Nors Jungtinės Karalystės demencijos tyrimų centras ir Edinburgo universiteto Smegenų tyrimų centro ekspertai teigiamai įvertino UCL ir Urugvajaus universiteto mokslininkų tyrimą, jie pabrėžė, kad rezultatai nebūtinai yra visiškai patikimi, nes vien pačių tiriamųjų savianalizė turi nemažą paklaidą, mokslininkams neįmanoma tiksliai žinoti, kiek atsakymai yra teisingi.
Be to, anksčiau atlikti plataus masto tyrimai signalizavo, kad miegas dienos metu gali būti ir žalingas[3]. Moksliniame žurnale „Alzheimer’s and Dementia“ paskelbtame tyrime teigiama, kad senjorai, kurie bent papildomai miega bent kartą dienos metu, turi net 40 proc. didesnę tikimybę susirgti Alzheimerio liga.
Tuo tarpu Pietų Kalifornijos universiteto Kecko medicinos mokyklos klinikinės medicinos docentas, miego specialistas daktaras Radžas Dasgupta teigia, kad dažnas popietinis miegojimas gali būti miego sutrikimo požymis, o miego sutrikimai susiję su padidėjusiu streso ir svorio reguliavimo hormonų kiekiu, kas gali lemti nutukimą, aukštą kraujospūdį ar net antrojo tipo diabetą.
Specialistai akcentuoja, kad dažnu atveju pogulis dienos metu sukuria nemalonų užburtą ratą, kai žmogus miega dieną tam, kad kompensuotų bemieges naktis. Tuomet naktį užmigti nepavyksta, nes energijos prikaupta buvo dienos miego metu.
Dėl to, trumpą snaudimą dieną derėtų apriboti. Ekspertai pataria, kad geriausias laikas miegoti dieną yra ankstyva popietė, kai žmogaus organizmas patiria natūralų cirkadinį nuosmukį. Be to, toks miegas neturėtų būti ilgas, geriausia miegoti yra trumpai, maždaug apie 20 minučių.
Miegas – mūsų gyvybės šaltinis
Tai, kad kokybiškas miegas yra būtinas žmogui, nėra naujiena. Dar mokyklos suole mokoma, kad miego metu organizme vyksta svarbūs ląstelių regeneracijos procesai, būtent miegant išsiskiria augimo hormonas, kuris padeda atkurti audinius, auginti raumenis, todėl miegas ypač svarbus sparčiai augantiems vaikams.
Miegas taip pat yra labai svarbus mūsų kognityvinėms funkcijoms: mokymuisi, atminties tvirtumui, greitai reakcijai, sprendimų priėmimo greičiui. Tuo tarpu lėtinis miego trūkumas gali prisidėti prie su amžiumi susijusio pažinimo funkcijų silpnėjimo.
Miegas svarbus ir grožiui. Ne paslaptis, kad miego trūkumas gali paveikti odos išvaizdą ir pagreitinti odos senėjimą. Taip yra dėl to, kad miego metu organizmas gamina kolageną, kuris padeda išlaikyti odos elastingumą ir mažina raukšlių susidarymą.
Tai reiškia, kad trūkstant miego, gali sumažėti kolageno gamyba, sutrikti odos barjero funkcija, todėl gali atsirasti ankstyvo senėjimo požymių, raukšlių ir odos suglebimo.
Ne mažiau aktualu ir tai, kad miegas yra svarbus reguliuojant hormonų kiekį organizme. Yra žinoma, kad sutrikus miego režimui, gali sutrikti hormonų kortizolio – streso hormono ir melatonino – miego hormono, pusiausvyra.
Miegas atlieka svarbų vaidmenį ir palaikant sveiką imuninę sistemą. Miego metu organizmas gamina citokinus, kurie yra labai svarbūs imuninės sistemos reguliavimui ir atsakui į infekcijas bei uždegimus.
Miego trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą, dėl to žmonės tampa jautresni infekcijoms, gali susilpnėti organizmo gebėjimas kovoti su ligomis, susijusiomis su senėjimu.
