SSVA atvėrė naujus duomenis: daugiausia statybų leidimų Lietuvoje išduodama vienbučiams ir inžinerinei infrastruktūrai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) visuomenei atvėrė naują statybą leidžiančių dokumentų (SLD) statistikos duomenų sluoksnį, kuris leis pirmą kartą detaliai matyti, kokios paskirties statiniai šalyje „dygsta“ daugiausia. Nuo šiol gyventojai, savivaldybės ir verslo atstovai galės sekti ne tik leidimų kiekius, bet ir jų turinį – pastatų bei inžinerinės infrastruktūros rūšis.
„Iki šiol suinteresuoti asmenys galėjo matyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo kiekius kiekvienoje savivaldybėje atskirai ir šalies mastu, jų vėlavimo statistiką. Atvėrus papildomus duomenis, galima susipažinti ir su statybos leidimuose nurodytų statinių paskirčių statistika, o paviešintą informaciją analizuoti naujais pjūviais“, – teigia SSVA pranešime.[1]
Naujoje švieslentėje pateikiami duomenys apima beveik penkias dešimtis statinių paskirčių, išvardytų Statybos įstatyme. SSVA direktorius Gediminas Katinas pabrėžia, kad tai leis geriau suprasti regionines tendencijas:
„Tiek savivaldybių darbuotojai, tiek verslo atstovai nuo šiol galės susidaryti dar išsamesnį vaizdą, kaip keičiasi statybos sektoriaus paveikslas šalyje, kuo pasižymi atskiri regionai. Tikimės, kad atverti duomenys padės ir visuomenei – šeimos, ieškančios vietos naujam būstui, galės paanalizuoti situaciją skirtingose savivaldybėse ir matyti, kaip tvarkosi vietos valdžia, kur steigiama naujų ugdymo įstaigų, kur investuojama į kelių ir kitą jiems aktualią infrastruktūrą.“
Statybų apimtys didėja: sostinė lenkia kitus miestus kelis kartus
SSVA duomenimis, 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo išduoti 7 943 statybos leidimai, kuriuose numatyta 17 373 statiniai. Tai beveik 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024-aisiais, kai buvo išduoti 7 548 leidimai, numatę 25 375 statinius. Tiesa, pernai viename leidime būdavo planuojama daugiau statinių, tačiau šiemet leidimų išduodama daugiau.
Pagal paskirtį dažniausiai minimi vienbučiai namai – jų šių metų leidimuose fiksuota 4 083. Toliau rikiuojasi kitos paskirties statiniai (3 988) ir vandentiekio tinklų infrastruktūra (2 392). Taip pat daug statybų planuojama daugiabučių (1 123), sandėliavimo (1 052), hidrotechninių (832) ir kelių infrastruktūros (658) kategorijose.[2]
Didžiausi statybų mastai sutelkti sostinėje. Vien tik Vilniaus miesto savivaldybėje šiemet leidimuose minimi 17 373 statiniai, kai antroje vietoje esančioje Kauno miesto savivaldybėje – 2 981. Trečioje vietoje rikiuojasi Kauno rajonas (1 622), toliau – Klaipėdos rajonas (1 534), Vilniaus rajonas (1 170) ir Klaipėdos miestas (944). Daugiabučių projektai taip pat koncentruojasi sostinėje – čia jų fiksuota 239, t. y. maždaug keturis kartus daugiau nei Kaune ir beveik penkis kartus daugiau nei Klaipėdoje.
Duomenys padės planuoti miestus ir stebėti plėtros kryptis
SSVA pabrėžia, kad naujoji švieslentė atveria galimybes kur kas išsamesnei analizei. Be to, ji bus nuolat atnaujinama – duomenys papildomi pirmąją kiekvieno mėnesio savaitę. Gyventojai, savivaldybių ir valstybės institucijų darbuotojai gali peržiūrėti informaciją viešai prieinamoje SSVA svetainės skiltyje „Atviri duomenys“.
„Papildomi duomenys suteiks galimybę matyti, su kokio tipo statiniais susijusių statybos darbų Lietuvoje atliekama daugiausia, kokios tendencijos vyrauja atskirose savivaldybėse“, – pažymi SSVA pranešime.
Agentūra tikisi, kad šis viešas duomenų sluoksnis padės ne tik statybų sektoriaus dalyviams, bet ir plačiajai visuomenei – padarys šalies urbanistinės plėtros procesus aiškesnius ir skaidresnius.
