Ekstremalios situacijos galimybė dar neatmesta
Vilniaus regione besitęsiant atliekų tvarkymo krizei, Vyriausybė nusprendė kol kas neskelbti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Vietoje griežčiausių priemonių planuojama reikšmingai didinti atliekų deginimo pajėgumus, o prireikus į problemos sprendimą įtraukti ir kitų Lietuvos regionų atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Atsakingos institucijos tikina, kad šiuo metu svarbiausias tikslas – užtikrinti nepertraukiamą atliekų surinkimą ir neleisti situacijai dar labiau komplikuotis.
Po premjero Mindaugo Sinkevičiaus inicijuoto pasitarimo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė patvirtino, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos kol kas skelbti neplanuojama.
„Aptarus su visomis institucijomis situaciją nuspręsta ekstremalios situacijos valstybiniu mastu neskelbti“, – žurnalistams sakė ministrė[1].
Vis dėlto Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžė, kad toks scenarijus nėra galutinai atmestas. Pasak jo, ekstremali situacija būtų svarstoma tik tuo atveju, jei visos dabar taikomos priemonės nebeduotų rezultatų.
„Tokia galimybė išlieka neatmesta, bet paprastai ekstremali situacija valstybės lygmeniu skelbiama tada, kai yra išnaudotos visos kitos priemonės ir tos priemonės, kurios yra naudojamos, yra neveiksmingos“, – teigė V. Vitkauskas.
Problemą spręs sparčiau deginant atliekas?
Siekdama sumažinti susikaupusių atliekų kiekį, Aplinkos ministerija planuoja kelis kartus padidinti atliekų deginimo pajėgumus Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Jei paaiškėtų, kad ir to nepakanka, atliekos būtų nukreipiamos tvarkyti į kitus Lietuvos regionus.
Vilniaus savivaldybė taip pat pateikė planą, kaip artimiausiomis dienomis padidinti atliekų apdorojimo apimtis. Nacionalinis krizių valdymo centras stebės situaciją ir vertins, ar taikomos priemonės yra pakankamos. Gyventojams žadama, kad atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos nenutrūks.
„Svarbiausia žinia yra mūsų gyventojams, kad gyventojai neturi pajusti jokių nepatogumų dėl atliekų priėmimo, išvežimo ir panašių dalykų“, – sakė V. Vitkauskas.
Šiuo metu bendrovės „Energesman“ valdomoje atliekų rūšiavimo gamykloje yra sukaupta daugiau kaip 21 tūkst. tonų atliekų, o vien per parą Vilniaus regione jų susidaro apie 700 tonų. Ministerijos teigimu, atliekų surinkimas ir toliau bus organizuojamas įprastai, prireikus pasitelkiant ir privačias įmones.
Tolimesni sprendimai priklausys nuo teismo
Kol institucijos ieško būdų suvaldyti atliekų srautus, teismuose tęsiasi ginčas tarp Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) ir bendrovės „Energesman“. VAATC siekia perimti mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos valdymą, o bendrovė prašo teismo laikinai sustabdyti tokius veiksmus.
Aplinkos ministrės teigimu, dabartinė situacija susidarė dėl dviejų įmonių tarpusavio teisinių ir komercinių nesutarimų, todėl valstybė šiuo metu yra priversta laukti teismų sprendimų. „Situacija yra tokia, kad Aplinkos ministerija ir visa valstybė tapo įkaite šios situacijos, kada du ūkiniai subjektai dėl savo komercinių ir teisinių ginčų sudarė šią situaciją. Nuo teismo sprendimo priklausys tolesni veiksmai“, – sakė I. Andriulaitytė.
Vilniaus apylinkės teismas dėl VAATC prašymo perduoti gamyklos valdymą turėtų spręsti liepos 23 dieną. Tuo metu Vilniaus apygardos teismas artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl „Energesman“ prašymo laikinai sustabdyti VAATC veiksmus.
Atliekų tvarkymo problemos Vilniaus regione tęsiasi nuo praėjusiais metais rūšiavimo gamykloje kilusio gaisro. Nors po incidento buvo imtasi įvairių priemonių, gamyklos veikla iki šiol nėra visiškai atkurta, todėl regione ir toliau kaupiasi dideli atliekų kiekiai, o institucijos ieško ilgalaikių krizės sprendimų.
