Sporto medicina Lietuvoje – apverktinoje būklėje
Šiandien Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija aptarė opias sporto medicinos paslaugų problemas ir vieningai sutarė – pertvarkos šioje srityje būtinos. Nuo specialistų trūkumo iki paslaugų prieinamumo regionuose – kokie iššūkiai kyla ir kaip juos spręsti?
„Sporto medicinos paslaugų srityje būtinos pertvarkos. Jas įgyvendinant svarbu įsiklausyti, ko reikia sportininkams“, – pabrėžė komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Vyriausybės plane numatyta iki 2028 m. sukurti sporto medicinos ir sporto mokslo paslaugų tinklą bei užtikrinti motyvuojančias darbo užmokesčio sąlygas Lietuvos sporto centro sveikatos priežiūros specialistams. Šis posėdis – pirmas žingsnis siekiant pokyčių.
Lietuvos sporto centro Sporto medicinos departamento vyriausiasis gydytojas Paulius Petraitis pristatė esamą situaciją: centras daugiausia aptarnauja sporto mokyklas ir klubus, o aukšto meistriškumo sportininkai renkasi privačias įstaigas, kurių išlaidas dengia federacijos. Tačiau Lietuvoje trūksta sporto medicinos gydytojų – mažas atlyginimas neskatina rinktis šios specialybės ar dirbti pagal ją gavus licenciją.
Kitos problemos: neaiški sporto veteranų apibrėžtis, privalomų sveikatos tikrinimų amžiaus reglamentavimas, profilaktinių patikrų trūkumas, paramedikų licencijavimas ir siuntimų gavimo sunkumai.
Norima keisti teisės aktus: sporto medicinos sektorius turi būti geriau apmokamas ir prižiūrimas
P. Petraitis pasiūlė konkrečius žingsnius: keisti teisės aktus, didinti medikų atlyginimus ir steigti sporto mokslo bei medicinos koordinatorių pareigybes.
„Teisės aktų pakeitimas bei sporto mokslo ir sporto medicinos koordinatorių pareigybių įsteigimas galėtų būti pirmieji žingsniai čia ir dabar keičiantys situaciją“, – teigė jis. Gydytojas taip pat pateikė viziją, kaip galėtų atrodyti efektyvus sporto medicinos ir mokslo paslaugų tinklas.
Nacionalinės sportininkų asociacijos viceprezidentė Airinė Palšytė akcentavo sistemos ir koordinavimo trūkumą. Asociacijos apklausa atskleidė, kad sportininkai susiduria su kvalifikuotų specialistų stygiumi, mažesnės federacijos neturi lėšų samdyti medikų, regionuose paslaugos sunkiai prieinamos, o prevencinių paslaugų beveik nėra.
„Centralizuotas, regioniškai išskaidytas, prevencinis ir skaitmenizuotas, grįstas bendradarbiavimu tarp sporto, švietimo įstaigų ir sveikatos sistemos – toks būtų idealus sporto medicinos modelis“, – sakė A. Palšytė.
Posėdyje dalyvavę Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai patikino, kad bendradarbiaudami su suinteresuotomis pusėmis ieškos sprendimų. Seimo komisija savo ruožtu žada vykdyti parlamentinę kontrolę ir stebėti, kaip įgyvendinami sportui būtini pokyčiai.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
