Didžiausios senjorų problemos: socialinės, vienišumas ir skurdas
Garbaus amžiaus žmonės – mūsų visuomenės atmintis ir patirties lobynas, tačiau jiems vis dar skiriama per mažai dėmesio, paramos ir bendrystės.
Kalbėdami apie senjorų problemas dažnai girdime apie sveikatos klausimus, tačiau VŠĮ MML Geriatrijos centro įkūrėja gyd. geriatrė Karolina Karkaitė primena, kad sunkumai yra daug platesni. „Problemų daug – svarbiausios – socialinės, vienišumas, skurdas ir panašiai“, – atvirauja gydytoja.
Pasiteiravus gydytojos apie galimybes palengvinti senjorų kasdienybę ir praskaidrinti jų gyvenimą, K. Karkaitė atsakė, kad didžiausia „dovana“ šalies senjorams būtų daugiau dėmesio iš socialinės politikos plotmės: adekvačios pensijos, socialinės garantijos ir pan.
Diskusija apie pacientų skundus atskleidė dar daugiau: „Jie skundžiasi labai daug kuo, skundai įvairūs… nėra trafareto“, – sako gydytoja. Kasdienybėje pasigirsta ir kitų sunkumų: „Tiesiog iš kasdienio darbo matosi, jog apleisti savo šeimos narių (dauguma), vaikai užsieniuose“, – kalbėjo K. Karkaitė.
Nors kalbama apie socialinius sunkumus ir vienišumą, gydytoja ragina nepamiršti ir senjorų orumo bei jų vertės visuomenei. Šalia socialinių ir ekonominių problemų būtina prisiminti ir pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms:
„Norėčiau pabrėžti, jog neturime teisės diskriminuoti žmonių dėl jų amžiaus, nes tai – mūsų visuomenės perlai, nestokojantys nei humoro jausmo, nei didelės gyvenimo išminties. Todėl visada žavėjausi šio gyvenimo tarpsnio žmonėmis“ – pridūrė ji.
Liūdna statistika: Lietuvos senjorai – vieniši ir mažai socialiai aktyvūs
Daugelis vyresnių lietuvių gyvenimą vertina geriau nei prieš penkerius metus, tačiau auga vienišumas ir mažėja socialinis aktyvumas. Lietuvoje tik apie 10 % pensinio amžiaus žmonių dalyvauja visuomeninėje veikloje, kai Danijoje ar Nyderlanduose – daugiau nei 65 %. Tai rodo ryškų skirtumą tarp Lietuvos ir Vakarų Europos šalių socialinės įtraukties rodiklių[1].
Problema slypi ne sveikatoje, o infrastruktūroje, paslaugų prieinamume ir visuomenės požiūryje į senjorus. Profesorius dr. Antanas Kairys pažymi, kad net turintys judėjimo apribojimų danai aktyviai dalyvauja sporto ar socialiniuose klubuose – jų dalis siekia 37 %, o Lietuvoje tokia dalis yra vos 1 %. Tai atskleidžia, kad senjorams trūksta ne tik fizinių galimybių, bet ir socialinių bei organizacinių sąlygų aktyviai gyventi.
Paaiškėjo, kad apie penktadalis Lietuvos pensinio amžiaus žmonių turi kasdienės veiklos apribojimų, jiems sunku tvarkytis namuose, apsipirkti ar gamintis maistą. Vienišumas riboja galimybes dalyvauti savanorystėje, sporto ar kultūrinėje veikloje.
Mokslininkė dr. Olga Zamalijeva pabrėžia, kad sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje atsilieka nuo Europos vidurkio, todėl svarbu stiprinti sveikatos prevenciją ir didinti pensinio amžiaus žmonių savarankiškumą bei įtraukimą į visuomeninę veiklą.
Lietuvoje gyvena du vyriausi gyventojai sulaukę 109 metų
Sodros duomenimis, 2025 metų I-ojo ir II-ojo ketvirčiais Lietuvoje buvo fiksuota beveik 629 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Tuo tarpu dar 2018-aisiais – per 590 tūkst.[2]. Tuo tarpu šiuo metu Lietuvoje fiksuojama 2 894 578 nuolatinių gyventojų.
Tuo tarpu dar pernai Lietuvoje buvo registruoti 339 šimtamečiai ar vyresni gyventojai, dauguma jų – moterys. Du vyriausi šalies gyventojai – abu iš Kauno apskrities – sulaukė 109 metų. Vyriausia moteris gyvena Kaune, o vyriausias vyras, Kaišiadorių rajono gyventojas, sausio 26-ąją švęs 110-ąjį gimtadienį. Šimtamečių galima rasti beveik kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus Neringą, Pagėgius, Visaginą ir Širvintų rajoną[3].
Vilniaus ir Kauno savivaldybės kiekvienais metais pasveikina šimtamečius simbolinėmis dovanomis: gėlėmis, saldumynais, šiltais užklotais ar vilnonėmis šlepetėmis. Kauniečiams sulaukus 100 metų išmokama vienkartinė 220 eurų suma, o kai kuriose seniūnijose šimtamečiams skiriama iki 300 eurų. Šis dėmesys padeda vyresnio amžiaus žmonėms jaustis įtrauktiems į visuomenę ir pagerina jų gyvenimo kokybę.
Lietuvoje gyvena apie 175 tūkst. vyresnių nei 80 metų žmonių, iš jų 23,4 tūkst. sulaukę 90–99 metų, o 151,4 tūkst. – 80–89 metų. Daugiausia senjorų gyvena Dzūkijoje ir Suvalkijoje, mažiausia – Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Pagal senjorų dalį savivaldybėje pirmauja Ignalinos rajonas (8,7 %), mažiausia – Vilniaus rajonas, Klaipėdos rajonas, Neringa, Kauno ir Šalčininkų savivaldybės.
Visą spalį Kaunas dedikuoja senjorams – virš 100 nemokamų renginių
Šiemet Kaunas, pradedant nuo spalio 1-osios, visą mėnesį minės Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, siūlydamas senjorams daugiau nei 100 nemokamų veiklų, skirtų aktyviam laisvalaikiui ir socialinei veiklai. Programoje – koncertai, parodos, kūrybinės dirbtuvės, filmų peržiūros, sporto užsiėmimai bei sveikatinimosi renginiai.
Šventinį mėnesį atidarys šventinis Edmundo Kučinsko koncertas Kauno sporto halėje, kur bus pagerbti nusipelnę miesto senjorai[4].
Nemokamai lankytis kviečiamos kultūros ir sporto įstaigos – Lietuvos zoologijos sodas, Istorinė Prezidentūra, Kauno miesto muziejai, Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, plaukimo mokyklų baseinai ir kitos vietos.
Spalio 2-ąją vyks ekskursija „Žaliakalnio širdis: žymūs žmonės, prisiminimai, palikimas“, o spalio 9-ąją – „Senasis ir naujasis paveldas Žaliakalnio gatvelėse“. Kiekvieną savaitgalį ir ketvirtadieniais senjorai kviečiami nemokamai mėgautis kava „Laurus Soboras“, „The Spot Gastropub“, „Segtukas“ ir „Bernelių užeiga“.
Be to, spalio 1-ąją senjorams bus nemokamas viešasis transportas, jei turimas pensijos gavėjo pažymėjimas. Programos tikslas – skatinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, bendruomeniškumą ir turiningą laisvalaikį.
