Finansų ministerija siūlo dvejus metus bankams mokėti solidarumo mokestį
Paaiškėjus, kad per praėjusius metus komerciniai bankai uždirbo apie milijardą eurų grynojo pelno, kas reiškia, jog jie realiai uždirbo tris kartus daugiau nei užpernai, Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku pasiūlė naują mokestį, iš kurio tikimasi surinkti 0,4 mlrd. eurų į šalies biudžetą. Taip vadinamas „Solidarumo mokestis“ turės padengti karinės technikos, oro uostų ir karinių poligonų infrastruktūros gerinimą. Tačiau jau yra teigiančių, kad šį mokestį realiai sumokės ne kas kitas, kaip Lietuvos gyventojai, tiksliau –tie, kurie moka palūkanas už paimtas paskolas.
Tiesa, iš pradžių prakalbus apie bankų solidarumo mokestį buvo planuojama surinkti visus 0,5 mlrd. eurų mokesčių, bet ministerija išsigando, kad mokestinę naštą bankai prisiims ne patys, o kels ant vartotojų pečių, todėl nusprendė sumažinti mokestį 100 milijonų eurų.
Veikiausiai viliamasi, kad bankai, turėdami sumokėti ne 500, o 400 milijonų eurų, mokesčio naštos gyventojams jau nebenumetinės…
„Ukraina šiandien laiko mūsų bendrą frontą, tačiau ir mums reikia rengtis investuoti į mūsų krašto saugumą, – sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir pridūrė, kad dabartinis mokestis gyventojams kaip tik išeisiąs į naudą. – Norint susimažinti mokėtiną įmoką, reikėtų didinti terminuotų indėlių palūkanas, kas yra sveikintinas rezultatas ir to labai tikimės“[1].
Seimas mokesčiui linkęs pritarti, bet išaugusių palūkanų kompensuoti nenori
Seimo nariai, nors tarp jų yra ir nevengiančių kritikuoti bankų apmokestinimo projektą, iš esmės bankų solidarumo mokesčiui pritaria – už siūlymą balsavo 85 parlamentarai.
O ir ne visi balsavę „prieš“ balsavo bijodami, kad mokestinė našta nuguls ant gyventojų pečių – anaiptol. Atsirado seimūnų, kuriems tiesiog pagailo bankų. Tų pačių, kurie uždirbo milijardą grynojo pelno.
Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad Seimas linksta apmokestinti vienos verslo šakos pelną du kartus. Pasak jo, tokį mokestį geriau vadinti bankų „nuskalpavimo“, o ne solidarumo įnašu.
„Man tai primena tą laikotarpį, kada verslininkai mokėdavo solidarumo mokestį, tačiau jį rinko ne valstybė, o tuo metu siautėję reketininkai. Pasirodo, perimti turtą iš buožių vis dar vilioja netgi praėjus šimtui metų po spalio revoliucijos“, – pareiškė A. Bagdonas.
Pasak jo, projektu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką, be to, jis nepadidins konkurencijos bankų sektoriuje, nepagerins paslaugų kokybės ir nesumažins kainų[2].
Tiesa, prie įstatymo projekto buvo prikabintas ir Lietuvos regionų partijos Seimo narių J. Pinskaus ir A. Palionio siūlymas, kad apmokestinant bankus gautos lėšos būtų naudojamos ir per 2023 ir 2024 metų mokestinius laikotarpius Lietuvos gyventojų palūkanoms už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanoms už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą.
Vis dėlto šis siūlymas Seimo narių palankumo nesulaukė.
„Deja, bet jau balsuojant komitetuose, šio svarbaus pasiūlymo nepalaikė net Seimo opozicijos nariai, kurie viešuose pasisakymuose reiškė būtinybę tiesti pagalbos ranką žmogui.
Kalba eina apie dirbančius žmones, jaunas šeimas, įsigyjančias, statančias pirmuosius būstus, besikabinančias į gyvenimą, mokančius mokesčius mūsų šalies piliečius.
Apie pagalbą jiems šiuo sunkiu laikotarpiu, iš kurio Lietuvoje veikiantys bankai kraunasi pelnus, o žmonės paliekami beviltiškoje padėtyje,“ – sako J. Pinskus ir A. Palionis, kurie ir vadina tai politine veidmainyste[3].
R. Žemaitaitis: solidarumo mokestį sumokės ubagai
Ir taip išaugusios paskolų normos skausmingai kerta gyventojams per kišenę. Kai kuriems įmokos padidėjo ir šimtu, ir dviem šimtais eurų per mėnesį.
Tačiau tai, jog Seimas nenori dalies mokesčio grąžinti gyventojams, taip palengvinant jiems tekusią pasaulinės krizės naštą, dar ne blogiausia, kas jų laukia.
Vis garsiau kalbama apie tai, kad solidarumo mokesčiui pritarus, bankai tikrai nenusiskausmins savęs – mokestį lengva ranka perkels ant gyventojų pečių, o būdų tą padaryti tikrai apstu.
„Ar galima sakyti, kad bankų palūkanos tai dar vienas mokestis vidurinei klasei ir tiems, kurie turi bankų paskolas?
Na jeigu bankų palūkanos pervadinamos viršpelniu ir iš karto patenka į valstybės biudžetą? Bankai šioje vietoje iš esmės tik surenka ir perskirsto šias pajamas į biudžetą.
Aš taip suprantu, kad solidarumo įnašą iš esmės sumokės paskolų turėtojai. Tai jie pasirūpins mūsų šalies saugumu. Ačiū Jiems!“, – savo feisbuke rašė verslininkas Mindaugas Busila[4].
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis dar griežtesnis: solidarumo mokestį solidariai sumokės visi šalies „ubagai“ – nes tą, kuriam reikia skolintis, būtent taip apibendrintai ir galima pavadinti.
„Už viską sumokės paskolų gavėjai. Nenoriu nieko įžeisti, tiesiog – tas, kuris skolinasi pinigų, yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir teorinis ubagas – judrus ir aktyvus visuomenės sraigtelis, kuriam reikia išgyventi, jis nori suktis, kad šeima nebadautų, kad per metus dvejus įsigytų kokį nors geresnį daiktą, įrankį, o per dešimtmetį – būstą.
Šis ubagų solidarumo mokestis užguls tik sąlyginių ubagų – paskolose sėdinčių ir pasiskolinti norinčių žmonių pečius. Ne tų, kurie gyvena laisvai ir yra paskolų dalintojai arba tiesiog dideliais užpakaliais užsėdę šiltas valdiškas kėdes, oligopolinių imonių akcininkai, pralobę iš situacijų, kurias patys su dabartine valdžia ir sukuria“, – sako parlamentaras.
Jis priduria, kad toks mokestis iš esmės tik parodo valdančiųjų požiūrį į Lietuvos gyventojus – naivu galvoti, kad jiems sugalvojus šią laikiną mokestinę idėją galvoje nešmėkštelėjo mintis, kad mokestinė našta, kaip visada, nuguls ne ant milijardinius pelnus susišluojančiųjų pečių, o ant tų, kurie ir taip prispausti skolų naštos.
Ir iš tiesų, juk šmėkštelėjo – pati ministerija teigė mokestį sumažinusi nuo 500 iki 400 milijonų eurų. 100 milijonų, pagal ministerijos klerkus, apsaugos bankus nuo godaus noro mokesčius solidariai pasidalinti su Lietuvos bendrapiliečiais.
„Beje, o kodėl iš bankų reikia paimti viršpelnius kažkokia nelogiška laikina priemone? Pavadinti tai solidarumu? Apdumti akis ir meluoti, kas iš tiesų tą mokestį mokės? O gal geriau pasielgti civilizuotai ir apmokestinti EURIBOR? Tebūnie tai dešimtadalis pelno nuo šio mokesčio! Tai užkardytų bankų kartelinius susitarimus dėl EURIBOR didinimo. Taip priverstume bankus nekelti palūkanų normų ir jos dabar pas mus siektų 3,2-3,7 procento – daugmaž kaip Ispanijoje?“, – sako R. Žemaitaitis[5].
Solidarumo mokestis privers bankus perskaičiuoti palūkanas?
Tup tarpu Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad solidarumo mokestis bankams priverstų juos persvarstyti būsto paskolų politiką. Esą supratę, kad už didelį pelną teks mokėti mokesčius, bankai verčiau jau… susimažins pelną.
„Iš kur dabar atsiranda tie pelnai? Tai atsiranda iš didelių žirklių, tarp procentų, mokamų už indėlius, ir procentų, lupamų nuo žmogaus paskolos.
Tai tada jiems galbūt geriau negauti pelno, negu atiduoti valstybei. Bet akivaizdu, kad gali būti tokia logika, kas tada teigiamai veiktų palūkanas“, – tikino P. Saudargas[6].
