Socialdemokratai nori taikos: užteks kalbėti apie karą
Su malonumu tęsę nuėjusios Vyriausybės užsienio politiką, socialdemokratai dabar susizgribo – su karo retorika toli nenueisi, o už kovą visuomet geriau yra taika.
Ketvirtadienį Seime apdovanojimą atsiėmęs europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis atkreipė dėmesį į vis gilėjantį visuomenės susiskaldymą ir ragino Lietuvą bei Europą atsigręžti „nuo karo propagandos link taikos filosofijos“. Pasak jo, žiniasklaidoje karas tapo kasdienybės fonu – „net šaldytuvą atsidarai – karas“, ironizavo politikas[1].
Anot socialdemokratų garbės pirmininko, svarbu stiprinti gynybą ne tam, kad ruoštumėmės karui, o kad karo nebūtų. Jis taip pat tikisi, kad Rusijos vidinis pasipriešinimas Putino režimui augs. Šiomis temomis, pasak jo, bus diskutuojama ir savaitgalį vyksiančiame LSDP suvažiavime, kuriame daug dėmesio bus skirta tam, kaip siekti platesnio visuomenės sutarimo.
Andriukaitis komentavo ir prieštaringai vertinamą buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus vizitą Minske. Jis pabrėžė, kad gerbia nuomonių pliuralizmą, tačiau jei veikla tampa antivalstybine – tai jau turėtų vertinti teisėsauga. Vis dėlto, kalbėdamas apie kaltinimus dėl „penktosios kolonos“, politikas perspėjo nepersūdyti: „Jei žmogus turi kitą nuomonę, tai dar nereiškia, kad jis – išdavikas.“
Užsienio reikalų ministrui K. Budriui atrodo, kad visuomenė sudaryta iš „sluoksnių“
Tuo tarpu naujasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nevynioja žodžių į vatą – jo akimis, dalis Lietuvos visuomenės kelia realią riziką šalies saugumui. Ministras atvirai įvardijo, kad apie 300 tūkstančių gyventojų gali būti nepatikimi, jei kiltų rimta grėsmė ar karas. Šis skaičius, jo nuomone, nėra simbolinis – tai signalas, kad visuomenės viduje esama giluminio susiskaldymo, kuris gali tapti pavojingas krizės akivaizdoje.
K. Budrys teigė nemanantis, kad visi piliečiai, vien dėl pilietybės, automatiškai yra lojalūs ir patikimi valstybės gynėjai. Anot ministro, kai kurie žmonės gyvena informacinėje erdvėje, kurią formuoja priešiškos jėgos, todėl jų tikrosios nuostatos ir reakcijos ekstremalioje situacijoje – neprognozuojamos. Tai reiškia, kad potencialios grėsmės Lietuvai slypi ne tik už sienų, bet ir šalies viduje.
Paluckas kritikuoja „penktosios kolonos“ etiketę: tai grėsmė visuomenės vienybei
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirstant kalboms apie vadinamąją „penktąją koloną“, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas perspėja apie tokios retorikos pavojus[2].
Pasak jo, neatsakingi politiniai pareiškimai, skirstantys žmones į lojalius ir tariamus valstybės priešus, ne stiprina nacionalinį saugumą, o priešingai – skatina visuomenės susipriešinimą, nepasitikėjimą ir išbalansuoja demokratinį procesą. Etikečių klijavimas Seimo nariams ar visuomenės grupėms kuria įtarumo atmosferą, kurioje tampa vis sunkiau konstruktyviai diskutuoti ar ieškoti bendrų sprendimų.
Premjero vertinimu, tikroji demokratijos stiprybė slypi gebėjime atskirti nuomonių įvairovę nuo sąmoningos žalingos veiklos, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, be emocinių ar manipuliatyvių pareiškimų. Vietoj skambių kaltinimų jis kviečia politikus telktis, stiprinti pilietinį pasitikėjimą ir rūpintis visų visuomenės grupių saugumu bei gerove. Skaldanti retorika, anot G. Palucko, yra ne gynybos priemonė, o silpninantis veiksnys, kuriuo naudotis pavojinga tiek šalies viduje, tiek tarptautiniame kontekste.
Budrys prakalbo apie Lietuvos galimybes siųsti karius į Ukrainą
Jei Rusijai pavyktų pralaužti frontą, o Ukraina kreiptųsi dėl sąjungininkų karinės pagalbos, Lietuva neatmestų galimybės siųsti savo karius į karo zoną. Vos pradėjęs eiti diplomatijos vado pareigas užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad toks sprendimas būtų priimamas derinantis su sąjungininkais ir atsižvelgiant į pačios Ukrainos poziciją[3].
Pasak K. Budrio, Lietuva jau dabar rodo, kad yra ne tik saugumo gavėja, bet ir aktyvi jo teikėja regione. Tokiu būdu Lietuva siekia įtvirtinti savo, kaip patikimos ir veiklios partnerės, poziciją ne tik Europoje, bet ir JAV akyse. Jis priminė, kad Lietuva palaikė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono inicijuotą diskusiją dėl galimo sąjungininkų karinio dalyvavimo Ukrainoje ir šios galimybės neatmeta.
Nors kol kas kalbama tik apie mokomąsias misijas, ministras įsitikinęs – jei tokia valanda išmuštų, Lietuvos vėliava Ukrainoje tikrai plevėsuotų.
