54 politikai ir jų sutuoktiniai valdė 109 Lietuvos žiniasklaidos priemones
Lietuvoje 2025 metais 54 politikai ir jų sutuoktiniai valdė 109 žiniasklaidos priemones, o iš viso šalyje veikė 806 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijo stotys, naujienų agentūros ir kitos priemonės, rodo atnaujinti duomenys svetainėje STIRNA.info. Pernai su žiniasklaida buvo susiję 2 Seimo nariai, 9 savivaldybių tarybų nariai iš įvairių rajonų ir Vilniaus miesto, bei 36 ankstesni rinkimuose dalyvavę politikai.
Politikų turimų akcijų dalis priemonėse svyravo nuo 0,01 iki 100 proc., o du trečdaliai valdomų priemonių buvo regioninės ar vietinės[1].
Žiniasklaidos priemones valdė ir septyni politikų sutuoktiniai, kurie užėmė savivaldybių tarybų narių arba valstybės tarnautojų pareigas.
Pagal partijų atstovų įtaką daugiausiai priemonių valdė Lietuvos socialdemokratų partijos nariai (9 asmenys, 18 priemonių), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai (5 asmenys, 14 priemonių), Tautos ir teisingumo sąjungos centristai ir tautininkai (5 asmenys, 13 priemonių) bei Liberalų sąjūdžio nariai (5 asmenys, 8 priemonės). Kiti politiniai subjektai valdė nuo 1 iki 4 atstovų, turinčių po 1–5 žiniasklaidos priemones.
Per penkerius metus penktadaliu mažiau žiniasklaidos politikų rankose
Per pastaruosius penkerius metus politikų, valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių, valdžiusių žiniasklaidą, skaičius sumažėjo nuo 68 (2021 m.) iki 54 (2025 m.), o valdomų priemonių skaičius – nuo 129 iki 109. Bendras žiniasklaidos priemonių skaičius šalyje taip pat sumažėjo maždaug ketvirtadaliu – nuo 1064 iki 806. Šis pokytis susijęs su 2023 m. pradėta veikti Kultūros ministerijos sistema VIRSIS, kuriai visuomenės informavimo priemonės turėjo iš naujo registruotis ir pateikti duomenis.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė pažymi, kad nauja sistema leidžia geriau stebėti žiniasklaidos veiklą ir valdymą, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo Kultūros ministerijos lyderystės ir pačių žiniasklaidos priemonių aktyvaus įsitraukimo. Pasak jos, VIRSIS gali tapti realiu skaidrumo įrankiu tik tuomet, kai aišku, kas ir kokius duomenis turi teikti.
Informacija svetainėje STIRNA.info yra surinkta iš LR kultūros ministerijos valdomos sistemos VIRSIS, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų rinkinių bei pagal užklausą iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.
Duomenys apima laikotarpį iki 2025 m. birželio 30 d. Iniciatyva finansuojama „Waverley Street Foundation“ pagal „Transparency International“ Klimato valdymo integralumo programą.
15min, BNS, TV3 – kas iš tiesų valdo Lietuvos žiniasklaidą?
Dar pernai metų balandį 77.lt rašė apie tai, kad vis daugiau Lietuvos turtuolių imasi valdyti populiariąsias žiniasklaidos priemones. Štai 2025 m. balandį populiariausias portalas 15min pranešė apie tai, kad jis gali tapti tarptautinės žiniasklaidos dalimi. Bendrovė Mediatech, priklausanti „Tesonet“ grupei, pareiškė apie savo planus įsigyti 22 proc. akcijų. Už sandorio stovi milijardieriai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, kurie valdo didžiąją dalį „Tesonet“. „Mediatech“ garsėja portalu cybernews.com, dalis redakcijos darbuotojų įsikūrę Vilniuje.
15min 2023–2024 m. uždirbo 10,4 mln. eurų, bet patyrė 638 tūkst. eurų nuostolių, tuo tarpu „Adtech LT“ pelnė daugiau nei 5 mln. eurų. Po sandorio pagrindiniams akcininkams liktų 78 proc. akcijų. Tuo pat metu dauguma populiariausių portalų, įskaitant BNS ir ELTA, priklauso užsienio kapitalui, o televizijos kanalai TV3, TV6 ir TV8 valdomi amerikiečių investuotojų. Nepaisant to, „Respublikos leidiniai“ išliko lietuviško kapitalo rankose.
Politikos įtaka žiniasklaidai Lietuvoje taip pat stipri. 2024 m. politikai ir jų šeimos nariai valdė 129 priemones, kas sudaro kas aštuntą šalies žiniasklaidos kanalą. Daugiau nei 4 proc. viešojo sektoriaus informavimo paslaugų sutarčių sudaryta su įmonėmis, turinčiomis ryšių su politikais. Per pastarąjį dešimtmetį politika beveik dvigubai padidino savo įtaką, daugiausiai regioninėje žiniasklaidoje.
