Atsisakyta žalingos privalomos mediacijos praktikos
Pagal dažnai eskaluojamą statistiką, Lietuvoje išsiskiria maždaug kas antra pora. Pastaraisiais metais, šalyje galiojo teisinis įstatymas, skelbiantis, jog skyrybų proceso metu turi būti taikoma privaloma mediacija. Nors tokia praktika gali padėti lengviau naviguoti skyrybų proceso keliu ir pagelbėti taikiai išsiskirti, vis tik, kai kuriais atvejais tai gali būti ypač žalinga.
Susirūpinę smurto artimoje aplinkoje gerove, LR Seimas nusprendė apriboti galimybę taikyti privalomąją mediaciją sprendžiant civilinius ginčus, kai ginčo šalys yra smurto artimoje aplinkoje subjektai.
2021-ųjų balandžio 22-ą LR Seimas balsavo dėl galimybės taikyti privalomąją mediaciją sprendžiant civilinius ginčus, kai ginčo šalys yra smurto artimoje aplinkoje subjektai. Už tai numatančias Mediacijos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4238(2) balsavo 121 Seimo narys, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Seimo nariai džiaugėsi įstatymo pataisa
Seimo narė Dovilė Šakalienė, grįsdama šių pataisų reikalingumą, pabrėžė, kad privalomas mediacijos taikymas civiliniuose ginčuose tais atvejais, kai vyko smurtas artimoje aplinkoje, prieštarauja tiek Europos Teisingumo Teismo nutarimui, tiek mediacijos esmei, kad taikaus susitarimo pasiekimas derybų keliu galimas tik tarp lygiaverčių šalių.
„Kitaip tariant, visi suprantame, kad smurto artimoje aplinkoje atveju smurtautojas kontroliuoja auką, tai lygiavertės taikios derybos nėra įmanomos“, – tvirtino pataisų iniciatorė D. Šakalienė, pridurdama, kad pagaliau tūkstančiai moterų galės gauti pagalbą arba kitaip tariant nepatirti papildomo streso, papildomo skausmo ir dar kartą smurto.
ELTA duomenimis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras svarstymo metu yra atkreipęs dėmesį, kad šeimos ginčuose yra privaloma mediacija, tačiau pasitaiko tokių situacijų, kai yra smurtas artimoje aplinkoje, santykiai tarp šeimos narių yra labai įtempti ir privalomoji mediacija ne tik kad nepadėtų išspręsti, bet turbūt sukeltų dar didesnį konfliktą tarp šalių. Pasak jo, šios pataisos leis teismui nuspręsti, kad ne visais atvejais būtų privaloma mediacija.
Kaip skelbia ELTA, Seimo narys Linas Slušnys taip pat priminė, kad meditacijos principai yra šalių lygiateisiškumas, sąžiningumas, savanoriškumas: „Šalis, kuri patiria smurtą, yra dar labiau stumiama į kampą dėl privalomos mediacijos ir negalime mes kalbėti tokiais atvejais apie kokį nors savanoriškumą. Vos tik nėra savanoriškumo, nėra sutarimo, neįmanoma tikėtis, kad mediacija turės kokį nors teigiamą efektą”.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen savo „Facebook” paskyroje džiaugėsi įstatymo pataisomis, o senąją praktiką vadino „žalinga smurtą patyrusioms moterims”. „Praktika, kai mediacija taikoma norint sutaikyti smurtautoją ir auką yra ydinga. Abiejų asmenų akistata neabejotinai daro neigiamą poveikį smurtą patyrusio asmens emocinei būsenai. Mūsų svarbiausias tikslas – apginti nukentėjusį asmenį ir užtikrinti jo saugumą” – rašė V. Čmilytė-Nilsen.
Nukentėjusiai pusei pageidaujant, mediacija galės būti taikoma
Remiantis BNS informacija, pagal naujai priimtus įstatymo pakeitimus privalomoji mediacija negalės būti taikoma šeimos ginčuose, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo sieks smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis bus galimas smurtautojas ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme bus nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba bus priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba bus pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
Visgi, jei šeimos ginčą privalomosios mediacijos būdu sieks spręsti smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, jam išliks teisė kreiptis dėl privalomosios mediacijos ir galimybė ginčo šalims nemokamai pasinaudoti mediacijos paslaugomis.
