Smulkiesiems e. prekybininkams – svarbus pokytis: mažas pardavimų kiekis nuo prievolių nebūtinai išgelbės

Net keliolika siuntinių į kitą ES šalį gali reikšti papildomas prievoles

Lietuvos smulkus verslas per metus išsiunčia vos keliolika užsakymų pirkėjams Vokietijoje. Ar dėl tokios nedidelės prekybos jam gali tekti registruotis užsienyje, vykdyti pakuočių išplėstinės gamintojo atsakomybės (EPR) reikalavimus ar paskirti vietinį įgaliotąjį atstovą?

Būtent tokį praktinį scenarijų pateikėme Aplinkos ministerijai, aiškindamiesi, ką Lietuvos smulkiajam e. verslui reiškia nuo rugpjūčio 12-osios pradėtas taikyti ES Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR).

Aplinkos ministerijos teigimu, vien tai, kad verslas yra labai mažas arba į kitą ES valstybę išsiunčia nedaug prekių, savaime nuo galimų prievolių neatleidžia.

„Vien tai, kad verslas yra mikroįmonė arba parduoda tik nedidelius prekių kiekius, savaime nesukuria bendros išimties nuo Reglamento“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Ministerija aiškina, kad kiekvienu atveju reikia vertinti, ar konkretus subjektas pagal reglamentą laikomas gamintoju, į kurios valstybės narės rinką pakuotė pirmą kartą pateikiama ir kokias EPR prievoles nustato tos valstybės nacionalinė sistema.

Kartu Aplinkos ministerija pabrėžia, kad rugpjūčio 12-oji nėra visų PPWR reikalavimų startas. Ministerijos teigimu, Europos Komisija šią datą įvardija net kaip pereinamojo laikotarpio pradžią, o daugelis reikalavimų – pavyzdžiui, dėl perdirbamumo, perdirbto plastiko kiekio ar ženklinimo – bus pradėti taikyti vėliau, daugiausia nuo 2030 metų.

Įgaliotasis atstovas – reikalavimas numatytas pačiame reglamente

Aplinkos ministerijos klausėme konkrečiai: jei Lietuvos įmonė per metus išsiunčia tik keliolika užsakymų vartotojams Vokietijoje, ar jai gali atsirasti registracijos, EPR ar įgaliotojo atstovo prievolės?

Ministerija nurodo, kad PPWR 45 straipsnio 3 dalyje numatyta: gamintojas, įsisteigęs vienoje ES valstybėje, tačiau pakuotes ar supakuotus gaminius pirmą kartą tiekiantis kitos valstybės rinkai, turi paskirti įgaliotąjį atstovą EPR prievolėms vykdyti toje valstybėje.

„Taigi tarpvalstybinės e. prekybos atveju įgaliotojo atstovo poreikis kyla iš paties Reglamento“, – teigia Aplinkos ministerija.

Vis dėlto ministerija pažymi, kad Europos Komisija yra pasiūliusi ES įsisteigusiems gamintojams šio reikalavimo taikymą sustabdyti iki 2035 metų, kol būtų sukurtas paprastesnis ir proporcingesnis sprendimas. Ministerijos atsakymo metu šis pasiūlymas dar buvo svarstomas teisėkūros procese.

Viena ES rinka, bet pakuočių EPR taisyklės – vis dar skirtingos

Aplinkos ministerija pabrėžia, kad PPWR nepakeitė nacionalinių EPR sistemų viena bendra visoje ES veikiančia sistema. Todėl Lietuvos verslui, siunčiančiam prekes į kitą ES šalį, ir toliau reikia vertinti tos valstybės nacionalinius reikalavimus.

„Todėl verslui, tiekiančiam pakuotes į kitos valstybės narės rinką, ir toliau svarbu papildomai įvertinti konkrečios valstybės nacionalinį teisinį reglamentavimą ir joje taikomas EPR prievoles“, – nurodo Aplinkos ministerija.

Ministerijos teigimu, EPR sistemų skirtumai tarp ES valstybių vis dar gali egzistuoti. Taigi keliolika siuntinių į Vokietiją savaime nėra pagrindas teigti, kad prievolių nebus – jas reikia vertinti pagal konkrečios valstybės sistemą.

Praktinių gairių nėra – informacijos siūloma ieškoti kiekvienoje šalyje

Aplinkos ministerija taip pat nurodo, kad šiuo metu nėra parengusi atskirų praktinių gairių Lietuvos verslui dėl tarpvalstybinių EPR prievolių vykdymo. Bendro pobūdžio informacijai ji rekomenduoja remtis PPWR ir Europos Komisijos parengtais dažniausiai užduodamais klausimais.

O norint išsiaiškinti konkrečioje užsienio valstybėje taikomas taisykles, ministerija verslą nukreipia į tos šalies institucijas.

„Todėl dėl informacijos apie konkrečioje valstybėje narėje taikomus reikalavimus rekomenduojama kreiptis į tos valstybės narės kompetentingas institucijas“, – teigiama Aplinkos ministerijos atsakyme.

Taigi smulkiajam Lietuvos e. prekybininkui, dirbančiam keliose ES rinkose, informaciją gali tekti rinkti valstybę po valstybės.

Ministerija pripažįsta naštos riziką, bet dėl „vieno langelio“ neatsakė

Aplinkos ministerija teigia, kad EPR prievolės neturėtų tapti neproporcinga našta mažiausiems verslams.

„EPR prievolės turėtų būti numatomos atsižvelgiant į siekį nesukurti neproporcingos administracinės naštos smulkiajam ir mikroverslui“, – teigia ministerija.

Lietuvoje ministerija siūlo gamintojus, į Lietuvos rinką tiekiančius iki 0,5 tonos pakuočių, atleisti nuo didžiosios dalies EPR pareigų, paliekant registracijos ir pakuočių apskaitos prievoles. Tai – ministerijos parengto įstatymo pakeitimo projekto nuostata, susijusi būtent su Lietuvos rinka.

Ministerijos taip pat klausėme, ar Lietuva ES lygmeniu palaikytų bendrą „One-Stop Shop“ sistemą, de minimis ribą ar kitus supaprastinimus smulkiesiems tarpvalstybiniams pardavėjams. Į šią klausimo dalį Aplinkos ministerija tiesiogiai neatsakė.

Ji nurodė, kad Europos Komisija planuoja peržiūrėti gamintojo atsakomybės taisykles, siekdama didesnio jų suderinimo visoje ES. Formalus pasiūlymas, ministerijos teigimu, dar nepateiktas – jis planuojamas kaip Žiedinės ekonomikos akto dalis.

Kol tokio suderinimo nėra, iš Aplinkos ministerijos atsakymo ryškėja viena praktiška žinia smulkiajam e. prekybininkui: nedidelis pardavimų kiekis savaime negarantuoja išimties, o prekiaujant keliose ES valstybėse gali tekti tikrinti kiekvienos jų nacionalines EPR taisykles.