<h2>Lietuviai atranda ne tik poilsį po palme, bet ir aktyvias atostogas kalnuose</h2>
<p>Nors sakoma, kad kiekvienas yra skirtingas, kalbai pasisukus apie orą ir metų laikas, dažnas sutartinai tikina, kad dievina vasarą ir kasmet su nekantrumu jos laukia. Juk nieko negali būti geriau kaip gulėti paplūdimyje, maudytis šiltoje jūroje ar tiesiog leisti laiką sode. Vis tik, menkesnė, tačiau pastebima grupė žmonių kasmet laukia ir žiemos sezono, mat jis reiškia, kad iš palėpių ir garažų bus galima trauktis slides, slidinėjimo įrangą bei žieminius kostiumus. </p>
<p>Nors pagal pasaulinės statistikos duomenis, Lietuva yra tarp Europos valstybių, kuriose aktyvių slidininkų yra itin mažai, vis tik, kiekvienais metais šį hobį ir kartais net labai ekstremalų sportą atranda vis daugiau žmonių[1]. Kadangi mūsų šalyje kalnų ir snieguotų viršūnių nėra, tenka žvalgytis į kaimyninius kraštus, o jau įvaldžius slidinėjimo meną – ieškoti iššūkių ir vienuose geriausių žemyno slidinėjimo kurortuose. Tokios išvykos gali tapti smagia žiemos tradicija, prie kurios prisijungia ir visa šeima ar draugų būrys.</p>
<p>Todėl, orams atvėsus, kelionių organizatoriai suskuba pateikti keliautojams šūsnį idėjų kelionėms į kalnus ir siūlyti pačius įvairiausius išvykų paketus. Tokių kelionių paklausa, o kartu ir pasiūla, ypač išauga sausio mėnesį, kuris įprastai žymi slidinėjimo sezono piko pradžią. Dėl to, siūlome susipažinti su kryptimis, kurias galima pasiekti iš Lietuvos oro uostų, o kartu, įgyti naudingos informacijos, kurios vykstant į kalnus, nesvarbu, pirmą ar 10-ąjį kartą, tikrai nebūna per daug.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/glade-optics-i-30st7mgae-unsplash.jpg" alt="Kalnai" /></p>
<h2>Džiaugtis žiemos pramogomis lietuviai skuba tiek į Italiją, tiek ir į Gruziją</h2>
<p>Europos kalnuose įprastai vasario mėnesį iškrenta daugiausiai sniego, todėl, tai populiariausias metas, o lankytojų skaičius kalnų kurortuose tuo metu itin išauga. Vis tik, dalis pačių aktyviausių slidinėtojų į kalnus atvyksta jau gruodį, o kiti, būtent kalnuose sutinka ir didžiausias metų šventes.</p>
<p>Ekspertai išskiria, kad pasitaikius šaltai vasarai bent jau Alpėse pirmasis sniegas gali iškristi ir lapkritį. Vis tik, tai vis dar nėra populiarus metas tarp slidininkų. Kalnų kurortai visiškai atgyja jau gruodį, kai pradedamas siūlyti pilnas paslaugų spektras, o kartu, vyksta ir įspūdingos fiestos bei vakarėliai. Sausio mėnesį išvyksta vakarėlių mėgėjai ir tie, kurie atvyksta tik dėl įspūdingo peizažo ir dailių asmenukių.</p>
<p>Tačiau, sausį į kalnus suskuba ir didžiausi slidinėjimo sporto gerbėjai, todėl kai kuriuose kurortuose kainos išlieka aukštos. Pats didžiausias turistų antplūdis ir slidinėjimo sezono pikas įprastai yra pasiekiamas vasario mėnesį: todėl, norintiems gauti piniginei palankiausią pasiūlymą, svarbu pradėti planuoti iš anksto. Tiesa, nespėjus, su žiemos sezonu kalnuose dar galima atsisveikinti ir kovą[2]. Žinoma, pavasariui atėjus jau būtina atidžiai sekti orus, tikrinti sniego sąlygas ir pasidomėti ar sezonas jūsų pasirinktame kurorte apskritai dar nėra pasibaigęs.</p>
<p>Žvelgiant į šių metų tendencijas atrodo, kad lietuviai yra nusiteikę tiek pailsėti, tiek ir aktyviai praleisti laiką snieguotose viršukalnėse. Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad šiuo metu pastebimas didelis srautas keliautojų, vykstančių į kalnus:</p>
<blockquote>
<p>„Metų pradžioje oro uostuose jaučiame turizmo rinkos ir užsakomųjų skrydžių suaktyvėjimą, gyventojai į piečiau esančius kraštus ne tik traukia žiemoti arba praleisti trumpesnio laikotarpio ir kokybiškai pailsėti, bet metų pradžioje tikrai matome, kad auga ta dalis keleivių, kurie renkasi keliones į slidinėjimo kurortus," – teigia A. Stikliūnas[3].</p>
</blockquote>
<p>Panašias tendencijas pastebi ir Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė, kuri pažymi, kad Lietuvos keliautojams slidinėjimo sezonas prasideda būtent dabar:</p>
<blockquote>
<p>„Kelionių organizatoriai iš užklausų ir pardavimų mato, kad susidomėjimas slidinėjimo kelionėmis tikrai didelis, o pirmieji užsakomieij skrydžiai iš Vilniaus oro uosto startuos jau šią ir kitą savaitę – didžiųjų kelionių organizatorių slidinėjimo programa tęsis iki pavasario pabaigos“, – teigia M. Plepytė-Rainienė.</p>
</blockquote>
<p>Kaip vienus pačių populiariausių, ekspertai išskiria Austrijos kurortus: puikiomis trasomis išsiskiria Solden Ir Mayorhofen kurortai esantys Tirolio žemėje. Čia sau tinkamos veiklos atrasti gali tiek visiškai „žali“, pradedantieji slidininkai, tiek ir patyrę šio sporto entuziastai. Be to, Austrijos kalnų miesteliai pasižymi ir puikia architektūra bei jaukumu, todėl norintiems tiesiog atsikvėpti, taip pat bus ką veikti. Verta atsiminti, kad Austrijoje slidinėjimo sezonas įprastai trunka nuo gruodžio iki balandžio, tačiau orui vis šiltėjant, geriau rinktis aukščiau kalnuose esančius kurortus.</p>
<p>Italija mėgstama yra ne tik gero oro bei maisto išsiilgusiųjų tarpe, tačiau ir slidininkų. Italijos Alpėse ypač populiaru slidinėti Madonna di Campiglio kurorte, kurio trasos yra vienos geriausių Europoje. Be to, tai puiki vieta atrasti slidinėjimo aistrą, mat kurorte išvystyta informatyvi mokymų programa ir keltuvų susisiekimo sistema, o trasų įvairovė tenkina tiek profus, tiek ir pirmą kartą stovinčius ant slidžių. Į Italiją vykti galima visą slidinėjimo sezoną, nes dažnuose kurortuose net ir ištirpus sniegui yra parūpinama dirbtinė sniego danga.</p>
<p>Prancūzijos viršukalnės taip pat vilioja turistus. Čia kurortai pasižymi prabanga ir puikiais viešbučiais, tačiau iš tiesų, kiekvienas keliautojas gali rasti savo piniginei prieinamas paslaugas. Tiesa, verta atsiminti, kad daugelyje kurortų slidinėjimo trasos yra įsikūrusios gana dideliame aukštyje. Tarp populiariausių lietuvių pasirinkimų Prancūzijoje yra Trys slėniai – Alpių slidinėjimo regionas, kuriame bendras trasų ilgis siekia daugiau nei 600 km. Šio regiono kurortai išsiskiria išvystytu susisiekimu, moderniais keltuvais, puikiu naktiniu gyvenimu ir pramogomis. Tiesa, vykti į Prancūzijos Alpes geriausia sausio mėnesį: tai ramiausias laikotarpis. </p>
<p>Žinoma, tai ne visos slidinėjimo kryptys, kurias galima pasiekti iš Lietuvos. Nors Alpės yra tradicinis pasirinkimas slidininkams, vis daugiau žmonių atranda ir arčiau esančios Ukrainos kalnus ir, pavyzdžiui, Bukovelį. Dalis slidinėjimo entuziastų traukia ir į kaimyninę Lenkiją: tai gana patogi kelionė, nes nuvykti galima ir savo automobiliu. Na, o kiek daugiau egzotikos trokštantys, vis dažniau domisi slidinėjimu svetingojoje Gruzijoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/laura-corredor-wt4t6fbsv8s-unsplash.jpg" alt="Slidinėjimo sezonas" /></p>
<h2>Pradedantiesiems slidininkams rekomenduoja realiai įvertinti savo galimybes</h2>
<p>Sakoma, kad kalnai turi savitos magijos ir užburia net didžiausius šilumos gerbėjus bei tuos, kurie neįsivaizduoja poilsio kažkur kitur nei po palme, prie vandenyno. Taip gimsta kasmetinės tradicijos į kalnus sugrįžti vėl ir vėl. Jeigu slidinėjimu susidomėjote ir jūs, tačiau dar nei karto neteko stovėti ant slidžių ar snieglentės, būtina apsvarstyti keletą aspektų.</p>
<p>Pradėti slidinėti gali būti brangu, mat teks susipirkti visą būtiną įrangą. Vis gi, gerai yra tai, kad kalnų kurortuose praktiškai visą įrangą galima išsinuomoti, o savo reikmenis susipirkti po truputį. Ekspertai pataria, kad pradedantiesiems slidininkams svarbu nepersistengti ir neįsivaizduoti, kad tuoj pat tapsite tikrais profais. Be to, būtina tiksliai įsivertinti savo sveikatos galimybes.</p>
<p>Tie, kurie apskritai niekada nesportuoja, pirmosiomis dienomis turėtų nepersistengti – slidinėti valandą ar dvi, o kiekvieną kitą dieną vis pridėti po valandą. Taip pat, svarbu teisingai kvėpuoti: derėtų kvėpuoti tik per nosį, ne per burną[4]. Žinoma, veidą būtina tepti kremu nuo saulės, nes kaitri kalnų saulė tikrai mėgsta nudeginti.</p>
<p>Svarbiausia suprasti, kad kalnų sportas yra gana pavojingas, todėl būtina elgtis atsakingai. Pradedančiajam būtina pradėti nuo žaliai pažymėtos trasos, kuri leis įvertinti ar apskritai galite pastovėti ant slidžių ir judėti sniegu. Jau gerokai vėliau galima mėginti pereiti prie mėlynųjų trasų, kurios yra vidutinio sunkumo. Na, o raudonas ar juodas trasas derėtų palikti profams.</p>
.jpg)
