Šeimoms, vykstančioms slidinėti per moksleivių atostogas atrasti puikią vietą – misija įmanoma
Statistika byloja, jog dėl aukštesnės nei vidutinė temperatūros visoje Europoje nedirba maždaug 24 proc. slidinėjimo kurortų. Nepaisant šios iš pirmo žvilgsnio ganėtinai niūrios ir aktyvius keliauninkus ribojančios aplinkybės nusiminti nederėtų – pasirodo, vis dar yra galimybė šį vasarį pasidžiaugti sniegu, kuris slidinėjimo mėgėjams paprastai būna beveik garantuotas tam tikrose vietovėse Europoje[1].
Dauguma pasauliečių pastebėjo, jog sausio mėnuo buvo karščiausias per visą istoriją – 12 mėnesių vidutinė pasaulinė temperatūra pirmą kartą viršijo 1,5 laipsnio Celsijaus ribą[2]. Dar didesnis karštis tvyrojo Ispanijos pietuose – ten temperatūra siekė daugiau nei 30C karštį, o tai absoliučiai negirdėtas reiškinys šiam metų laikui.
Nėra ko stebėtis, kad dėl šios priežasties praėjusio mėnesio pabaigoje buvo uždaryta apie 28 proc. Europos slidinėjimo kurortų Ispanijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Nors neseniai šis skaičius sumažėjo keletu procentų, tačiau planuojantiems kelionę vis dar reikia žinoti, kuri dalis neprieinama. Ir visgi, kurios šalys nukentėjo labiausiai, o kuriose vis dar verta apsilankyti?
Per pastarąjį pusšimtį metų sniego danga Alpėse, kurios yra Monake, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Vokietijoje, Austrijoje ir Slovėnijoje, kasmet sumažėdavo 5,6 proc. Tačiau nukabinti nosies neturėtumėte – padėtis daugelyje populiariausių Europos kurortų žada kai ką gero ir pakankamai palankaus.
Štai kodėl turėtumėte biurą iškeisti į adrenalino kupiną poilsį
Prancūzija. Šiais metais daugelyje šios šalies slidinėjimo kurortų, ypač Pirėnų kalnuose, vyravo neįprastai šilti orai, dėl ko trūko sniego. Nors sinoptikai, atsižvelgdami į minėtas aplinkybes teigia, kad mažai tikėtina, jog dalis kurortų pasidengs sniegu, artimiausiu metu bus atidaryta 95 proc. trasų. Įdomiausia, jog nepaisant to, kad daugybėje Prancūzijos kurortų visuose aukščiuose vyravo aukšta temperatūra, dėl kurios daugelyje vietovių nutirpo sniegas, sezono pradžioje gausiai iškritęs sniegas kai kur paliko tvirtą pėdsaką, kurio aukštis, tarkime, Les Arcs regione siekė netgi 4,2 metro.
Šveicarija. Nors kai kurie šalies kurortai, garsėjantys prabangiomis aukščiausios kokybės atrakcijų vietomis buvo priversti užsidaryti dėl sausio mėn. Aukštutinėje Morenijoje (Haute-Maurienne), Savojoje, maždaug 1800 m aukštyje užfiksuotos 8C temperatūros, keliančios didelį susirūpinimą klimato ekspertams, tai vis dar puiki vieta slidinėjimo kelionei šį vasarį – mat daugelyje aukštikalnių esančiuose kurortuose slidininkams netrūksta sniego, jei jie atidžiai renkasi trasas: nepaisant gūsingų vėjų, sąlygos kuo toliau, tuo geresnės. Laaxas – slidininkų meka, taipogi užfiksavo aukščiausias pusnis šalyje, kur jų gylis siekia daugiau nei 3,5 metro[3]. Verbier (kaimas pietvakarių Šveicarijoje, Valė kantone) ir Keturių slėnių kalnai taip pat demonstruoja savo galią: maždaug 95 proc. jų vietovių išlieka atviros adrenalino mėgėjams.
Rytų Europa. Jei dvejojate, keliaukite į Rytų Europą, kuri praneša apie geras sąlygas dideliame aukštyje, bet prastesnes – žemesnėse trasose. Tiesa ta, jog didžiojoje regiono dalyje iškrito labai mažai sniego, bet žiemos sąlygos geresnės nei Alpėse, ir tikėtina, kad iškritęs sniegas išliks. Slovakijos bei Bulgarijos Jasnos ir Boroveco kurortai savo ruožtu paskelbė, jog dauguma jų trasų yra atidarytos ir jų sąlygos idealios. Tačiau Bansko (Bulgarija) – viena iš tų, kurių reikėtų vengti, nes šiuo metu galima slidinėti tik pusėje jos teritorijos.
Austrija. Šalyje didžioji dauguma kurortų galėjo likti atidaryti, nes, palyginti su kitais regionais, temperatūra nebuvo pernelyg aukšta. Pavyzdžiui, kai kuriuose Austrijos kurortuose vasario pradžioje vyravo šilti ir saulėti orai, bet aukštesnėse vietose esančiuose kurortuose iškrito šviežio sniego. Na, o šalies vakaruose esančiame Kitzsteinhorne per pastarąsias kelias dienas iškrito apie 25 cm sniego.
Italija. Nors Italijos Dolomitų kalnų bazės nukentėjo labiau nei Alpių, didžioji dauguma trasų vis dar yra prieinamos. Nepaisant to, jog susirūpinimą kelia iki 10C pakilusi temperatūra, 75 proc. kurortų vadinamajame Pieno kelyje (Via Lattea) aplink Sauze d’Oulx ir Sestriere vis dar veikia.
Skandinavija. Skandinavijoje problemų kelia ne aukšta temperatūra, o gūsingas vėjas, kuris paveikė daugiausia Norvegijos kurortus ir privertė kai kuriuos iš jų uždaryti. Vis tik džiaugiamasi, kad savaitei įsibėgėjus orai šiek tiek aprimo, o tai reiškia, kad daugelyje Šiaurės Europos regiono vietovių yra puikios kokybės sniegas. Daugeliui gerai žinomame Voss mieste Norvegijos vakaruose – dar palankiau: skelbiama, jog sniego dangos gylis siekia apie 2 metrus.
Škotija vis dažniau įtraukiama į pageidavimų sąrašą
Škotija turbūt nėra pirmoji kryptis, apie kurią daugelis pagalvotų slidinėjimo kelionėms, bet pastaroji tampa vis labiau pageidaujama.
Detalizuojama, jog sausio mėnesį pirmą kartą šį sezoną vienu metu veikė visi penki šalies slidinėjimo centrai. Tačiau tai truko neilgai, kai netrukus dėl stiprių vėjų, po kurių sekė rekordiškai aukšta temperatūra, jie buvo priversti užsidaryti. Tiesa, dabar sąlygos šiek tiek geresnės, bet prieš kelionę rekomenduojama patikrinti, kokie tie sniego „reikalai“.
