Streikuotojai šturmuos daugelį pasaulio šalių
Tikima, kad po 2023 m. visoje Europoje vykusių streikų slaugytojai Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir kitose šalyse 2024 m. toliau išeis į gatves ir sieks geresnio darbo užmokesčio bei darbo sąlygų. COVID-19 pandemijos metu visoje Europoje padidėjo sveikatos priežiūros išlaidos, tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimu, 2022 m. jos sumažėjo[1]. Vis dėlto, ar sveikatos priežiūros darbuotojams, ypač slaugytojams, tinkamai mokamas darbo užmokestis, diskutuojama jau daugelį metų.
„COVID-19 pandemija ir pragyvenimo išlaidų krizė dar labiau atkreipė dėmesį į slaugytojų pajamas ir sukėlė susirūpinimą dėl to, ar atlygis yra pakankamas, jog pritrauktų ir išlaikytų slaugytojus jų pozicijoje“, – netylėjo EBPO.
Nors 2021 m. slaugytojų atlyginimai Europoje dažniausiai buvo didesni už vidutinį darbo užmokestį, kai kuriose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, slaugytojai uždirbo mažiau nei vidutinis darbuotojas. Nepaisant to, jog pastaraisiais metais visoje Europoje vyko slaugytojų streikai, tikėtina, kad ateityje jų tik daugės.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Karališkasis slaugytojų koledžas jau paskelbė tolesnius pranešimus apie 2024 m. sausio mėn. vyksiančius „Care Plus Group“ dirbančių narių streikus. Tikimasi, jog Italijoje gydytojai bei slaugytojai, save vadinantys „užmirštais didvyriais“, 2024 m. ir toliau išeis į gatves, reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir užmokesčio.
Aptinkami didžiuliai slaugytojų atlyginimų ir perkamosios galios skirtumai
Kiek slaugytojai uždirba per mėnesį? Kaip skiriasi jų atlyginimai Europoje? Kurios šalys slaugytojams moka mažiausiai?
Remiantis ne per seniausiai paskelbta EBPO ataskaita, pagrįsta 2021 m. duomenimis, leidžiančiais palyginti Europos šalis, 2021 m. slaugytojų metinis bruto darbo užmokestis svyravo nuo 10 461 Eur Turkijoje (872 Eur per mėnesį) iki 107 862 Eur Liuksemburge (8 989 Eur per mėnesį). Šis intervalas rodo didžiulius slaugytojų atlyginimų skirtumus Europoje nominaliąja išraiška. Be Liuksemburgo, septyniose Europos šalyse slaugytojų metinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 000 eurų. Tačiau tarp jų nebuvo ES „didžiojo ketverto“ šalių bei Jungtinės Karalystės.
Didžiausias bruto darbo užmokestis buvo Vokietijoje (maždaug 47 000 eurų), po jos sekė Ispanija (38 627 eurai), Prancūzija (37 508 eurai) ir Italija (29 224 eurai). Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis siekė 41 023 eurus, t. y., 3 419 eurų per mėnesį.
Nieko nestebina, jog slaugytojų bruto pajamos Liuksemburge yra beveik keturis kartus didesnės nei dirbančių Lietuvoje ir Latvijoje. Po Lietuvos ir Latvijos žemiausioje vietoje atsidūrė Portugalija, Slovakija bei Graikija. Apskritai Vidurio ir Rytų Europos šalyse dirbančių slaugytojų darbo užmokestis buvo mažiausias ir tai bent iš dalies paaiškina, kodėl daugelis jų renkasi migraciją į kitas ES šalis.
Pacientai miršta dėl personalo trūkumo, Lietuva – ne išimtis
Per dešimtmetį iki COVID-19 pandemijos daugumoje Europos šalių slaugytojų atlyginimai realiai (įvertinus infliaciją) padidėjo. Tai ypač būdinga daugeliui Vidurio ir Rytų Europos šalių, įskaitant Vengriją, Lenkiją, Slovakiją bei Čekiją, kuriose slaugytojų darbo užmokestis 2010-2019 m. realiai didėjo vidutiniškai 4-5 proc. per metus. Nepaisant to, kad dalis slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų 2020 ir 2021 m. gavo vienkartines COVID-19 „premijas“, kuriomis neva pripažintas jų vaidmuo pirmoje fronto linijoje pandemijos metu, pastarosios daugeliu atvejų nebuvo įtrauktos į reguliarų darbo užmokestį.
Kritinę ribą sveikatos priežiūros srityje iliustruoja tai, jog Lietuvoje labai trūksta slaugytojų, pastarųjų atlyginimams per 5 metus kasmet augant vos 16 proc[2]. Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gali trūkti daugiau nei 3 tūkstančių slaugytojų – taigi ir sunkius ligonius bei senolius prižiūrinčių specialistų.
Niūri tendencija žioji todėl, kad palaipsniui daugėja atsakomybių ir intensyvumo. Tai liudija dėl emocinio perdegimo besiskundžiantys ar tam tikrais atvejais iš gyvenimo pasitraukiantys įtampos nepakeliantys darbuotojai. Kitaip tariant, problema – ir darbų krūvoje, ir jų pasidalinime.
Vis dažniau tenka išgirsti, jog jeigu tektų uždaryti vieną ar kitą skyrių, tai ne dėl gydytojų, o dėl slaugytojų trūkumo. Sveikatos apsaugos ministerija remdamasi darbo skelbimais replikuoja, kad šalyje trūksta maždaug 100 slaugytojų, nors šis skaičius realybėje galimai netgi kelis kartus didesnis.
Kol nėra padoraus atlyginimo, sirgti – ne valia
Kadangi Lietuvos ligoninėse trūksta slaugytojų, neretai tenka nukelti planines operacijas[3]. Paradoksalu, tačiau, didėjant minimaliam atlyginimui, kai kuriose įstaigose slaugytojai gauna ne daug didesnį atlyginimą negu pagalbinis personalas, padėjėjai ar valytojai. Nors valstybės finansuojamų vietų studentams daugėja, tačiau baigiančiųjų esą per mažai – kasmet viso labo 900. Slaugytojų skaičiui didinti ir profesijos prestižui kelti iš Europos sąjungos fondų šiuo metu numatyta skirti 14 mln. eurų.
Galų gale, svarbus ir mikroklimatas darbo vietoje, kuris, kaip ir darbo krūvis, neretai nekompensuoja per lėtai augančio atlyginimo. Būtent todėl Lietuvoje pasilieka dirbti tik trečdalis slaugos mokslus baigusių specialistų, kitiems iš jų emigruojant ar iš esmės pakeičiant profesijos kryptį.
