Škotijos aktyvistai siekia, kad valdžia atsiprašytų viduramžiais sudegintų raganų

<h2>Raganų medžioklė šiandien: kaltieji šiandien jau nebe tie</h2>
<p>Turbūt ne vienas esame matę filmų apie viduramžiais persekiotas ir degintas raganas. Mišku bėganti moteris, paskui ją sekantys kaimiečiai su garsiais šūksniais ir deglais <strong>–</strong> tipinis ir nieko pernelyg nestebinantis holivudinių filmų scenarijus. Vis tik, raganų deginimas iš tiesų vyko. Ligų, nelaimių ar blogos sėkmės paaiškinti logika tuomet dar nebuvo pajėgiama. Todėl, viskas buvo „nurašoma“ ant blogos akies, velnio ir raganavimo, kuriuo ir būdavo apkaltinos moterys.</p>
<p>Tokie persekiojimai aršiausiai vyko Prancūzijoje, Vokietijoje, Šiaurės Italijoje, Šveicarijoje, dabartinėse Beniliukso šalyse. Ar tikite, kad dauguma kankintų ir myriop pasmerktų iš tiesų užsiėmė magija ir burtais, spręsti galite patys, tačiau nesunku nuspėti, kad didelė dalis šiuolaikinių moterų, visiškai neturinčių nieko bendro su velniu, staiga nukeliavusios į tuos laikus taip pat būtų pasmerktos laužo liepsnai.</p>
<p>Dabar yra manoma, kad per 70 proc. kaltinamųjų būdavo moterys, ypač našlės ar tos, kurios gyveno atsiskyrusios, garsėjo tais laikais nepriimtinu ir smerktinu gyvenimo būdu. Į įtartinų asmenų sąrašą patekdavo ir pagyvenusios žolininkės, ypač jei kokio ligonio pagydyti nepavykdavo, jis mirdavo, o artimieji mėgindavo dėl to kaltinti šėtoną.</p>
<p>Žinoma, masinė psichozė ir raganų baimė buvo stipriai įtakota ne ko kito, bet religijos. XIII a. Romos katalikų bažnyčia įkūrė inkviziciją, turėdama tikslą „atversti atskalūnus ir nuo tos blogybės apsaugoti kitus“, o 1484-ais popiežius Inocentas VIII išleido bulę, kuria pasmerkė raganavimą^[1]. Kadangi inkvizicija atliko Bažnyčios policijos vaidmenį, raganystėmis kaltinami asmenys iškart tapo taikiniais.</p>
<p>Apkaltinti bendradarbiavimu su velniu buvo vieni juokai: pakakdavo vieno kito gando ar supykusio kaimyno skundo. Įrodymų nei reikėjo, nei jais buvo domimasi: liaudis norėjo rasti nelaimių atpirkimo ožį, o kartu, jai trūko ir pramogų. Vieši inkvizicijos teismai ir kankinimai patenkindavo ir tai, ir tai. Tokių teismų tikslas buvo priversti kaltinamąjį prisipažinti, o tai būdavo daroma žiauriais kankinimais.</p>
<p>Būtent dėl to, Škotijoje, aktyvistai ir akcijos sumanytojai, grupelė „Škotijos raganos" (angl. „Witches of Scotland"), kreipėsi į regiono valdžią ir skatina ją pateikti viešą atsiprašymą, tiems, kurie buvo apkaltinti raganavimu XVI-XVIII a. Aktyvistai teigia, kad tai būtų simbolinis, tačiau itin reikšmingas gestas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elena-mozhvilo-4dasc3sn76a-unsplash.jpg" alt="Raganavimas" /></p>
<h2>Per Tarptautinę moters dieną reikalaujama viešai atsiprašyti dėl inkvizicinių nusikaltimų</h2>
<p>„Škotijos raganos" aktyvistai kreipėsi į šalies vyriausybės vadovę Nicolą Sturgeon ir teigia, kad atsiprašymas padėtų atitaisyti siaubingas praeities klaidas bei neleistų analogiškoms situacijoms pasikartoti ateityje. Kadangi didžioji dalis nukankintų ir sudegintų, raganavimu apkaltintų asmenų buvo moterys, akcijos sumanytojai prašo, kad Škotijos vyriausybės vadovė viešai atsiprašytų būtent per Tarptautinę moters dieną kovo 8-ąją^[2].</p>
<p>Nors raganų medžioklę užvirė Katalikų Bažnyčia, vėliau ir protestantų hierarchai išgarsėjo itin nuožmiu elgesiu. Kai raganų medžioklė buvo išplitusi jau visoje dabartinėje Europoje, Škotijoje nukankintų žmonių skaičius kartais lenkdavo kitas šalis net keturis ar penkis kartus. Asmenys būdavo kankinami siekiant išgauti prisipažinimą, jog yra užsiimama magija, o tuomet, jie būdavo pasmaugiami, o kūnai sudeginami. </p>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Viena iš akcijos „Škotijos raganos" įkūrėjų Claire Mitchell teigia, kad viešas atsiprašymas yra būtinas pirmasis žingsnis siekiant susitaikyti su šiuo tamsiu šalies istorijos pėdsaku. Ji teigia, kad šios akcijos tikslas yra ne tik sulaukti atsiprašymo dėl visų tų, kurie buvo nuteisti dėl raganavimo, bet ir paskatinti valdžią įkurti nacionalinę atminimo vietą, tam, kad šis įvykis neliktų paslėptas ir nežinomas ateities kartoms.</p>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Ši akcija buvo pradėta dar prieš dvejus metus, o jos tikslas, išgauti oficialų ir legalų atsiprašymą dėl maždaug 2,5 tūkst. žmonių nužudymų ir kankinimų, prisidengiant inkvizicinėmis doktrinomis. Tiesa, kol kas jokio proveržio neįvyko.</p>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00"><img src="77_CDN_URL/images/ricardo-gomez-angel-98jvavugv0-unsplash.jpg" alt="Raganavimas" /></p>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<h2>Raganų medžioklė egzistuoja ir šiandien</h2>
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">Viduramžiais, per XV-XVIII a. laikotarpį, Europoje dėl raganavimo buvo nužudyta apie 40-50 tūkst. žmonių^[3]. Šiais laikais, tai yra ne tik aktuali tiesioginė problema kai kuriuose pasaulio regionuose, tačiau ir moralinis iššūkis. Žmonės vis dažniau yra persekiojami dėl netradicinio požiūrio į religiją, visuomenę bei jos struktūrą.</div>
<p class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">O persekiojimai ir kankinimai prisidengiant raganavimo stabdymu vyksta ir dabar. Bent jau taip teigia, žmogaus teisių aktyvistė Leo Igwe iš Nigerijos. Ji pasakoja, kad tai, kas prieš amžius vyko Škotijoje ir Europoje, dabar tebevyksta Afrikoje. „Kaltieji" yra nulinčiuojami, mušami, kartais jiems net nukertamos galvos. </p>
</div>
<div class="ssrcss-uf6wea-RichTextComponentWrapper e1xue1i85" data-component="text-block">
<div class="ssrcss-17j9f6r-RichTextContainer e5tfeyi1">
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Šiuolaikinės raganų medžioklės problemą akcentuoja ir ne viena tarptautinė organizacija, o dėl to, rugpjūčio 10-oji yra paskelbta Pasauline diena prieš raganų medžioklę^[4]. Įdomu, kad dabar, šią opią persekiojimo ir neapykantos problemą yra pasiruošusi spręsti ne kas kitas, bet būtent bažnyčia arba tiksliau, jai prijaučiančios organizacijos.</p>
<p class="ssrcss-1q0x1qg-Paragraph eq5iqo00">Būtent popiežiškosioms misijų draugijoms priklausanti Katalikų misionierių draugija ir paskatino rugpjūčio 10-ąją paskelbti Pasauline diena prieš raganų medžioklę. Paskutinių metų duomenys rodo, kad ne mažiau kaip 36 pasaulio šalyse žmonės vis dar yra persekiojami dėl tariamo raganavimo.</p>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>
</div>