1821 m. Paryžiuje gimęs Baudelaire anksti susidūrė su šeimos konfliktu ir disciplina
Charles Baudelaire gimė 1821 metų balandžio 9 dieną Paryžiuje. Jo tėvas François Baudelaire buvo buvęs valstybės tarnautojas ir mėgėjas menininkas, miręs, kai sūnui buvo vos šešeri metai. Šis ankstyvas praradimas turėjo ilgalaikį poveikį jo emocinei raidai[1].
Po tėvo mirties jo motina Caroline Archimbaut-Dufays ištekėjo už karininko Jacques’o Aupicko, kuris vėliau tapo generolu ir diplomatu. Šis šeimos pokytis įvedė griežtą discipliną ir aiškius lūkesčius jaunajam Baudelaire.
Santykiai su patėviu buvo konfliktiški, nes jis tikėjosi, kad Baudelaire pasirinks karinę ar administracinę karjerą. Tačiau būsimas poetas anksti demonstravo polinkį į meną ir maištingą charakterį, kuris vėliau tapo jo kūrybos pagrindu.
Paveldėtas turtas greitai iššvaistytas, o gyvenimą valdė skolos ir bohemiška aplinka
Sulaukęs pilnametystės Baudelaire paveldėjo dalį tėvo turto, tačiau didelę jo dalį išleido per kelerius metus. Jis gyveno Paryžiaus menininkų ir bohemos aplinkoje, kur buvo įprasti prabangūs drabužiai, salonai ir ryšiai su aktorėmis bei menininkais.
Dėl neatsakingo finansų valdymo 1844 metais šeima inicijavo teisinę priežiūrą, kuri ribojo jo galimybę laisvai disponuoti pinigais. Šis sprendimas faktiškai pavertė jį priklausomu nuo išmokų ir leidėjų.
Didelę įtaką jo gyvenimui turėjo santykiai su aktore Jeanne Duval, kurie buvo ilgi ir sudėtingi. Finansiniai sunkumai, priklausomybės ir nestabilumas tapo nuolatine jo kasdienybės dalimi.
1857 m. „Piktybės gėlės“ sukėlė teismo procesą ir tapo literatūros lūžio tašku
1857 metais išleistas eilėraščių rinkinys „Les Fleurs du mal“ („Piktybės gėlės“) sukėlė didžiulį rezonansą Prancūzijoje. Knygoje nagrinėjamos temos – erotika, nuodėmė, mirtis, miesto gyvenimo degradacija – buvo laikomos šokiruojančiomis to meto visuomenei.
Tais pačiais metais Baudelaire buvo patrauktas į teismą už „viešosios moralės pažeidimą“. Teismas pripažino šešis eilėraščius nepadoriais ir nurodė juos pašalinti iš leidinio, taip pat skyrė piniginę baudą.
Nepaisant cenzūros, ši knyga tapo vienu svarbiausių modernios poezijos kūrinių. Ji iš esmės pakeitė literatūros kryptį, nutolindama ją nuo romantizmo idealizmo ir priartindama prie realybės bei žmogaus vidinių konfliktų.
Baudelaire formavo moderniosios poezijos kryptį ir darė įtaką simbolizmo judėjimui
Baudelaire laikomas vienu pirmųjų moderniosios poezijos kūrėjų. Jis atsisakė idealizuotų temų ir pradėjo rašyti apie miestą, nuobodulį, dvasinį nuosmukį ir kasdienybės tamsą.
Jo kūryba tiesiogiai paveikė simbolizmo judėjimą, įkvėpdama tokius poetus kaip Paul Verlaine ir Arthur Rimbaud. Jie perėmė jo požiūrį į kalbą kaip simbolių sistemą, leidžiančią perteikti sudėtingas vidines būsenas.
Be to, Baudelaire išvertė Edgar Allan Poe kūrinius į prancūzų kalbą, prisidėdamas prie jų populiarumo Europoje. Jo vertimai laikomi vienais tiksliausių ir turėjo reikšmingą įtaką literatūriniams mainams tarp žemynų.
1867 m. miręs poetas paliko kūrybą, kuri iki šiol laikoma modernios literatūros pagrindu
Paskutiniais gyvenimo metais Baudelaire kentėjo nuo rimtų sveikatos problemų, įskaitant insultą ir paralyžių. 1867 metais jis mirė Paryžiuje, būdamas 46 metų.
Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido skolose ir konflikte su visuomene, tačiau jo kūryba ilgainiui buvo pripažinta kaip išskirtinė. Po mirties jo reputacija nuolat augo.
Šiandien Baudelaire laikomas vienu svarbiausių modernios literatūros kūrėjų. Jo darbai darė įtaką ne tik poezijai, bet ir vizualiajam menui, filosofijai bei miesto kultūros interpretacijai.
