Niujorkiečiai galės sukti į kairę be baimės nusižengti įstatymams
Niujorko įstatymų leidėjai rengiasi panaikinti daugiau kaip šimtmetį galiojusį įstatymą, pagal kurį neištikimybė šioje valstijoje buvo laikoma nusikaltimu.
Įstatymų leidėjas Charlesas Lavine’as pateikė įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintas įstatymas, priimtas dar 1907 m. ir kuriuo buvo siekiama sumažinti skyrybų skaičių. Tuo metu svetimavimas buvo vienintelė priežastis, dėl kurios buvo leidžiama nutraukti santuoką[1].
Tačiau įstatymas galioja iki šių dienų, o neištikimybė laikoma nusižengimu, už kurį gali būti baudžiama iki trijų mėnesių kalėjimo.
„Šis pasenęs įstatymas kriminalizuoja seksualinį elgesį tarp suaugusiųjų, kurie duoda tam savo sutikimą. Jau seniai laikas jį pašalinti iš baudžiamojo kodekso. Jei įstatymas nevykdomas, nėra jokios priežasties, kodėl jis turėtų išlikti“, – sako Ch. Levine’as, pažymėjęs, kad nuo 1972 m. pagal šį retai taikomą įstatymą kaltinimai buvo pateikti tik trylikai žmonių ir tik penki iš jų buvo nuteisti.
Naujausias kaltinimas svetimavimu Niujorke buvo pateiktas 2010 m. moteriai, kuri buvo pagauta užsiimanti lytiniu aktu viešame parke. Vis dėlto, prasižengėlė išvengė bausmės, sudariusi susitarimą dėl savo kaltės pripažinimo, tad kaltinimas buvo panaikintas[2].
Tai nėra pirmas bandymas atsisakyti šio įstatymo. Jis jau buvo beveik panaikintas 1960 m., tačiau kai Asamblėjoje buvo priimti pakeitimai, vienas iš įstatymų leidėjų nusprendė nepritarti pakeitimams dėl nuogąstavimų, kad atrodys, jog valstija pati skatina neištikimybę.
Dabar šiam įstatymo projektui Asamblėja pritarė didele balsų persvara: „už“ balsavo 137 Niujorko valstijos įstatymų leidėjai, o „prieš“ – tik 10. Įstatymas toliau keliauja į valstijos Senatą, kur greičiausiai bus priimtas, tačiau prieš tai jį pasirašyti dar turės Niujorko gubernatorė, demokratė Kathy Hochul.
JAV – viena iš nedaugelio aukšto išsivystymo lygio šalių, kurios dar kriminalizuoja svetimavimą
Įstatymai, draudžiantys svetimavimą, vis dar galioja keliose Amerikos valstijose, nors praktikoje ir yra taikomi sąlyginai retai. Dabar Niujorkas, tikėtina, taps naujausia valstija, kuri atsisakys neištikimybės kriminalizavimo.
Anksčiau tai jau padarė Koloradas, Naujasis Hampšyras, Aidahas, Juta. Kita vertus, Viskonsino, Mičigano ir Oklahomos valstijoje neištikimybė vis priskiriama prie sunkių nusikaltimų.
Pietų Dakotoje net tebegalioja įstatymas, leidžiantis susituokusiam asmeniui, kuris buvo išduotas, iškelti bylą kitam vyrui ar moteriai, su kuriais jo partneris turėjo romaną. Šis įstatymas buvo sukurtas dar XVII a. kaip Anglijos bendrosios teisės dalis, kai moterys buvo laikomos vyrų nuosavybe. 2002 m. Pietų Dakota įstatymą padarė neutralų lyties atžvilgiu, todėl moterys gali iškelti bylą ir kitai moteriai, tačiau anksčiau tik vyrai galėjo kreiptis į teismą. Už tokio pobūdžio ieškinius gali būti skiriamos baudos, o 2002 m. vienas chirurgas turėjo sumokėti išduotam vyrui net 400 000 JAV dolerių už tai, kad užmezgė romaną su ištekėjusia moterimi[3].
Tačiau Bostono universiteto teisės profesorė Katharine B. Silbaugh teigia, kad neištikimybės kriminalizavimas yra neveiksmingas, praktiškai netaikomas įstatymas, kuris dažniau yra pasitelkiamas kaip baudžiamoji, atgrasomoji ir kontroliuojanti priemonė santykiuose ir ypač dažnai yra nutaikoma prieš moteris. Be to, teisės ekspertams taip pat kyla klausimų, ar svetimavimo kriminalizavimas apskritai atitinka JAV Konstituciją[4].
Dalyje pasaulio valstybių neištikimybė gali baigtis ne tik bauda ar teismo procesu, bet ir mirtimi
Neištikimybė nebėra nusikaltimas nė vienoje Europos šalyje, bet kai kur kitur pasaulyje svetimavimas vis dar turi teisinių pasekmių, pavyzdžiui, piniginių baudų, gali grėsti laisvės atėmimo bausmės. Tai ypatingai galioja vietovėse, kur įstatymams įtaką daro religija, pavyzdžiui, kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse, kuriose laikomasi šariato arba islamo teisės. Tuomet už neištikimybę dažniausiai taikomos ne tik teisinės bausmės, bet ir įkalinimas ar net fizinės bausmės.
Pavyzdžiui, Indonezijos vyriausybės įstatymuose nėra su neištikimybe susijusių įstatymų, tačiau didžioji šalies dalis yra musulmoniška ir laikosi šariato.
Nepriklausomoje Indonezijos Ačeho provincijoje vyriausybė net sukūrė įstatymą, kuris draudžia būti vienam su priešingos lyties asmeniu, su kuriuo nesi susituokęs arba nesi susijęs giminystės ryšiais. Taip esą bandoma apsisaugoti net nuo galimybės, kad susidarys aplinkybės svetimauti.
O štai Filipinuose, vyrams ir moterims, turintiems lytinių santykių ne su savo sutuoktiniu, gresia kalėjimas. Kalėjimas taip pat gresia ir asmeniui, su kuriuo jie apgaudinėja savo sutuoktinį. Moterys, kurios apgaudinėja savo sutuoktinius ir yra sučiumpamos, gali būti įkalintos ne daugiau kaip šešeriems metams, o vyrai – ne daugiau kaip ketveriems su puse metų. Ketverius metus gali būti įkalintas ir žmogus, su kuriuo susituokęs partneris buvo neištikimas.
Taivane už neištikimybę gali grėsti keturi mėnesiai kalėjimo. Dar prieš dešimtmetį Taivano kultūros ministerija skelbė, kad nori panaikinti šį įstatymą, tačiau 2013 m. atlikta visuomenės apklausa parodė, kad net 82,2 proc. taivaniečių nori, kad įstatymas liktų galioti.
O Brunėjuje yra priimtas įstatymas, pagal kurį už svetimavimą baudžiama mirties bausme. Islamo teise pagrįstame baudžiamojo kodekso papildyme numatoma, kad nusikaltėliai bus užmėtomi akmenimis liudininkų akivaizdoje.
Tiesa, priėmus šį įstatymą kilo milžiniškas tarptautinis pasipiktinimas, tad Brunėjaus sultonas Hassanal Bolkiah pareiškė, kad įstatymas nebus vykdomas, jis priimtas tik laikantis tradicijos, pagal kurią šioje mažoje valstybėje leidžiama taikyti mirties bausmę, nors ji niekada taip ir nebuvo įvykdyta.
