Siūloma leisti šalinti mokinius už pakartotinį smurtą: ką sako mokyklų vadovai

Seimo narys Darius Jakavičius Švietimo ir mokslo komitete pristatė Švietimo įstatymo pataisų projektą, kuris mokykloms suteiktų daugiau galimybių reaguoti į agresyvų mokinių elgesį. Pasiūlymas leistų šalinti mokinį iš mokyklos už pakartotinį smurtą, grasinimus, įžeidinėjimą, šiurkštų elgesį ar sistemingą pamokų trikdymą. Kaip rašo Delfi, projektas kol kas neregistruotas, o švietimo bendruomenė dėl jo abejoja.

Kas siūloma ir ko dar nežinoma

Tai kol kas ne priimtas sprendimas, o pasiūlymas keisti įstatymą. Neregistruotas projektas Seimo procedūros dar nepradėjo, todėl nėra datos, nuo kada taisyklės galėtų įsigalioti. Taip pat neaišku, ar jis bus užregistruotas.

Iš Delfi aprašymo matyti tik bendras principas: mokykla galėtų pašalinti mokinį, jei jo elgesys kartojasi. Tikslios projekto redakcijos, kriterijų ir procedūros (pavyzdžiui, kas priimtų sprendimą ir ar tėvai galėtų jį ginčyti) nėra. Ar apie pataisas yra pasisakę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar vaiko teisių apsaugos institucijos, Delfi tekste nepaminėta.

Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas: tai bandymas, bet reikia daugiau aiškumo

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas posėdžio dalyje nedalyvavo, bet siūlomą tekstą skaitė. Delfi jis sakė:

„Aš tai vertinu kaip mėginimą ieškoti būdų, kaip padidinti saugumą mokyklose.“

Tačiau, jo nuomone, prieš renkantis šį kelią reikia daugiau teisinio išaiškinimo. Žvirdauskas teigė, kad nemaža dalis mokyklų yra „padidintos rizikos organizacijos“. Kaip priežastis jis nurodė tėvų požiūrį, mokyklų nepasirengimą, finansus, teisinį reguliavimą ir resursų paskirstymą, ypač kalbėdamas apie įtraukųjį švietimą (kai specialiųjų poreikių vaikai mokosi kartu su kitais).

Kodėl vaikui reikalinga pagalba atsiranda ne iš karto

Žvirdauskas akcentavo, kad pagalba mokiniui ir mokyklai dažnai vėluoja:

„Yra savivaldybių normatyvai ir jie yra nacionaliniai, tad kol suvaikšto pažymos, kol surandamas mokinio padėjėjas, kol priimamas pagalbos specialistas – visą tą laiką gyvename padidintos rizikos organizacijose. Reikia labai aiškiai tai įvardinti ir neslėpti“

Jis taip pat teigė, kad mokyklos dažniausiai neturi apsaugos darbuotojų, o direktoriai neturi pakankamai priemonių ir galimybių laisvai naudoti biudžetą. Pasak jo, jei mokinių padėjėjams nacionaliniu lygiu lėšos būtų skiriamos pagal tikrąjį poreikį, papildomai reikėtų beveik 30 mln. eurų.

Jis pridūrė, kad savivaldybių galimybės skiriasi: viena skiria daugiau, kita mažiau. Jo žodžiais, „visi vaikai yra Lietuvos vaikai“.

Mokytojų profesinės sąjungos pirmininkas: trūksta aiškios tvarkos

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas, kaip perteikia Delfi, abejojo, ar konfliktuojančių mokinių šalinimas iš pamokų ar mokyklos duotų norimą rezultatą. Jis pabrėžė, kad reikia sistemiškai spręsti mokinių, tėvų ir mokytojų teisių bei pareigų balansą.

Pasak Milešino, mokyklose trūksta aiškios tvarkos, o praktika skiriasi: vienoje mokykloje mokinį iš pamokos šalinti galima kitaip nei kitoje. Mokytojai dažnai lieka be administracijos palaikymo, o institucijos nedirba kartu. Pabaigą jo minties Delfi tekste nutrūksta, todėl jos čia nepateikiame.

Ką dabar gali daryti tėvai

Kol pataisos neprasidėjo, galioja esama tvarka. Jei vaikas klasėje patiria smurtą ar grasinimus:

• Pirmiausia praneškite klasės auklėtojui ir mokyklos direktoriui, geriausia raštu (el. paštu ar per dienyną), kad liktų pėdsakas, kada ir apie ką informavote.
• Kreipkitės į mokyklos socialinį pedagogą ar psichologą. Jie gali įvertinti situaciją ir padėti vaikui.
• Jei mokykla nereaguoja, rašykite savivaldybės administracijos švietimo skyriui ir savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistams.
• Jei vaikui grėsė pavojus ar buvo sužalotas, kreipkitės į policiją (112).

Užrašykite įvykių datas, liudininkus, išsaugokite žinutes ar nuotraukas. Tai pravers bet kurioje institucijoje.

Tai, kas toliau vyks su pataisomis, priklauso nuo to, ar projektas bus užregistruotas Seime. Tuomet jis keliautų per komitetus ir balsavimus, o apie datas bus žinoma tik tada.