Švietimo ministerija svarsto atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos
Rudens pradžioje turėtų būti priimtas esminis sprendimas – ar rusų kalba liks Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose kaip antroji užsienio kalba.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Seimo Švietimo komitetu ruošiasi aptarti galimybę palaipsniui atsisakyti šios kalbos, siūlant ją pakeisti bet kuria kita Europos Sąjungos kalba.
Diskusiją paskatino ne tik mažėjantis šios kalbos populiarumas tarp mokinių, bet ir geopolitinė įtampa po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą. Švietimo viceministras Jonas Petkevičius patvirtino, kad ministerija stebi tendencijas ir ketina diskutuoti su plačiąja visuomene.
„Aišku, turėsime duomenis šiais ir kitais metais. Reikia spręsti, bet neskubėti. Kas iš to, jei atsisakome rusų kalbos ir neturime kuo jos pakeisti?“, – sakė viceministras.[1]
Per devynerius metus rusų kalbos populiarumas tarp šeštokų sumažėjo perpus
Dar 2015 m. rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinkosi 82 proc. šeštokų, tačiau 2024 m. šis skaičius sumažėjo iki 43,5 proc. Be to, net 108 mokyklose rusų kalbos šiemet nesirinko nė vienas šeštokas.[2] Vilniuje situacija dar ryškesnė – iš daugiau nei 6000 šeštokų rusų kalbą pasirinko tik 400 vaikų.
Tuo tarpu ispanų kalbos pasirinkimas išaugo dešimteriopai – nuo 270 iki daugiau kaip 2700 mokinių. Ši tendencija pastebima visoje Lietuvoje. Ministerijos duomenimis, 2023–2024 m. m. ispanų kalbą mokėsi 2500 mokinių, o jau šiemet jų skaičius viršijo 6000.
Kalbų pasirinkimą riboja mokytojų skaičius ir priemonių stygius
Vienas iš pagrindinių iššūkių – didžiulis rusų kalbos mokytojų skaičius, palyginti su kitų kalbų pedagogais. Nors vis daugiau rusų kalbos mokytojų renkasi persikvalifikuoti, regionuose vis dar trūksta vokiečių, prancūzų ir ypač ispanų kalbos specialistų.
Kauno rajono mokytoja Vilma Želnienė, anksčiau dėsčiusi rusų ir vokiečių kalbas, nuo šio rugsėjo pereina prie ispanų kalbos mokymo. Ji teigia, kad po karo pradžios mokyklose kilo įtampa, atsirado politinių diskusijų, todėl keičiasi ir vadovėlių turinys – vaikai jau nesimoko apie Maskvą, o rusiškai skaito tekstus apie Trakus ir Palangą.
Mokytojų parengimas ir vadovėlių leidyba reikalauja papildomų išteklių. Šiuo metu veikia ES lėšomis finansuojamas projektas „Tęsk, ateik, tobulėk, prisidėk“, bendradarbiaujant su VDU ir VU, tačiau procesas yra laipsniškas.
Siūloma nuo 2025 m. penktokams ar šeštokams nebeleisti rinktis rusų kalbos
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Darius Jakavičius siūlo jau nuo kitų mokslo metų nebeleisti penktokams ir šeštokams rinktis rusų kalbos. Jis priminė Latvijos pavyzdį – šalis jau priėmė sprendimą palaipsniui atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos.
„Tiesiog reikia leisti rinktis bet kurią kitą ES kalbą, pavyzdžiui, lenkų – Vilniaus regione tai būtų visai aktualu net ir lietuviams“, – teigia politikas.
Jis akcentuoja, kad visiškai atsisakyti rusų kalbos nereikia, ypač tautinių mažumų kontekste, tačiau reikia pereiti prie ES kalbų skatinimo.
Ar kalba kalta dėl politikos? Ginčijamasi dėl principų ir pasekmių
Visuomenėje kyla klausimas – ar kalba gali būti „kaltinama“ dėl šalies vykdomos politikos? Kai kurie švietimo bendruomenės nariai nuogąstauja, kad rusų kalba liks tik privilegijuotiesiems – tiems, kurie turės galimybę ją mokytis privačiai. „Kas išgali, tie samdys korepetitorius, o kiti liks be šios svarbios kalbos žinių. Juk rusų ir anglų kalbos vis dar plačiai naudojamos versle“, – skamba viena iš viešai išsakytų nuomonių.
Kritikai taip pat pastebi, kad ispanų, prancūzų ar net vokiečių kalbos Lietuvoje dažniausiai mokomasi ne dėl praktinio pritaikymo, o dėl emigracijos motyvų. Tai esą reiškia, kad sistema labiau ruošia vaikus gyvenimui užsienyje, o ne Lietuvos darbo rinkai.
Tuo metu Švietimo ministerija ragina sprendimą vertinti kompleksiškai ir pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas mokinys turėtų galimybę mokytis bent dviejų užsienio kalbų. Tačiau kokias – šis klausimas dar laukia atsakymo.
