Registruotų valgymo sutrikimų Lietuvoje – 1681: į ką tėvams atkreipti dėmesį

Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje buvo registruoti 1681 asmenys su valgymo sutrikimais. 2023 m. jų buvo 1410, tad per dvejus metus skaičius paaugo apie 19 proc. Apie tai, kaip rašo 15min, kalbėjo ir edukologė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė: jos teigimu, tarp vaikų ir paauglių stiprėja siekis būti itin lieknam, o dalis jų ima riboti maistą ir net alpti.

Ką rodo Higienos instituto skaičiai

Registruotų valgymo sutrikimų skaičius per du dešimtmečius smarkiai išaugo. Kaip rašo 15min, ypač jis padidėjo po 2020 m.

• 2005 m. – 537 registruoti asmenys;
• 2023 m. – 1410;
• 2025 m. – 1681.

Svarbi išlyga: tai registruoti atvejai, o ne tikrasis sergančiųjų skaičius. Pasak 15min, augimą galėjo lemti ir geresnis sutrikimų atpažinimas, dažnesnis kreipimasis pagalbos, pasikeitusi diagnostika. Specialistai pažymi, kad tai nebūtinai reiškia faktinį sutrikimų gausėjimą.

Straipsnyje taip pat minimi 2025 m. duomenys apie 0–17 metų amžiaus grupę ir skirstinys pagal diagnozes (nervinė anoreksija, nervinė bulimija, netipinės formos ir kiti sutrikimai). Tikslių tų grupių skaičių patvirtinti nepavyko, todėl jų nepateikiame.

Ką pastebi A. Liubertaitė-Amšiejė

Ekspertė 15min pasakojo, kad savo „Facebook“ įrašą parašė pastebėjusi problemą aplinkoje. Pasak jos, jau pernai pavasarį mamos ir bendruomenės žmonės pradėjo kalbėti, kad vaikai mažiau ir prasčiau valgo.

„Vienas po kito prasideda tie pokyčiai, o galiausiai viskas baigiasi tuo, kad tie vaikai pradeda alpti. Pradėjau domėtis, kas čia atsitiko. Pasirodo, yra didžiulė tendencija, kuri yra netgi klaiki“, – 15min sakė dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė.

Tai vienos specialistės stebėjimai, o ne tyrimas. Tiesioginio priežastinio ryšio tarp socialinių tinklų turinio ir valgymo sutrikimų straipsnyje neįrodoma.

„SkinnyTok“ ir algoritmas

Ekspertė įspėja apie grįžtantį itin liekno kūno idealą ir „TikTok“ grotažymę „SkinnyTok“. Kaip rašo 15min, pati platforma šią grotažymę yra uždraudusi, tačiau priežastys neįvardytos.

„Prieš 20 metų buvo tokia „pro-ana“ bendruomenė, kuri labai stipriai protegavo anoreksiją. Bet prieš 20 metų, kai nebuvo socialinių tinklų, žmonės turėjo patys susirasti informaciją. Dabar, deja, algoritmas pirmas suranda tą informaciją“, – 15min sakė A. Liubertaitė-Amšiejė.

Jos teigimu, badavimas pateikiamas kaip dorybė:

„Maisto atsisakymas pradedamas vadinti disciplina, o alkio ignoravimas – kažkokia valia“, – 15min sakė A. Liubertaitė-Amšiejė.

Kokie pokyčiai galėtų kelti nerimą tėvams

Iš 15min aprašytų stebėjimų: vaikai valgo mažiau ar prasčiau, nešasi maistą iš namų, fotografuoja maistą. Pavieniai požymiai dar nieko nereiškia, tačiau jų derinys ir pastovumas – priežastis pasikalbėti su vaiku. Alpimas, svaigulys ar staigus svorio kritimas – jau signalas kreiptis į gydytoją.

Oficialių Lietuvos sveikatos įstaigų rekomendacijų tėvams ir mokykloms, taip pat pagalbos kelių čia patikrinti nepavyko. Praktiškai pirmas žingsnis – šeimos gydytojas, kuris gali įvertinti būklę ir nukreipti pas vaikų psichiatrą ar kitą specialistą. Prieš kreipiantis verta pasitikslinti, kokią pagalbą teikia jūsų poliklinika.

Dėl mokyklos pagalbos galima kreiptis į klasės auklėtoją ar mokyklos visuomenės sveikatos specialistą. Apie bendrą pagalbos mokiniams padėtį – ankstesniame tekste: auditas atskleidė, kad pagalbos sulaukia ne visi vaikai.

Kas lieka neaišku

Straipsnio pabaiga nutrūkusi, todėl pirmųjų ženklų šeimoje aprašymas lieka nebaigtas. Higienos instituto duomenų pilnas skirstinys pagal amžių ir lytį taip pat nepatvirtintas. Kai tokie skaičiai bus paskelbti oficialiai, juos pateiksime.