Patobulino pilietybės netekimo sąlygas
Parlamente netyla kalbos apie tai, kad už nederamą elgesį iš asmens turėtų būti atimama Lietuvos pilietybė. Dabar jau siūloma praplėsti sąrašą aplinkybių, už kurias pilietis būtų baudžiamas pilietybės atėmimu. Įdomu ir tai, kad apie tokią praktiką jau svarsto ir visų teroristine vadinama Rusija – nejaugi, tai yra tinkamas pavyzdys vesti savo, kaip demokratinės valstybės, įvaizdį?
Klausimas dėl galimybę atimti pilietybę iš prasikaltusių lietuvių vis dar kaitina aistras po to, kai ant Rusijos ledo pasirodė žymi čiuožėjų pora – Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko bei iš kai kurių politikų lūpų pasigirdo raginimai už tai iš pastarosios atimti ne tik apdovanojimus, bet ir Lietuvos pilietybę.
Atsirado užsimojusių pilietybę atimti ne tik iš M. Drobiazko, tačiau netrukus paaiškėjo, kad teisinis mechanizmas Lietuvoje yra neaiškus – kur dėti žmones, atėmus iš jų pilietybę ir neturinčius jokios pilietybės? Tad iškilus šiam klausimui, dabar pateiktas kitoks siūlymas ta pačia tema – pilietybę atimti iš tų, kurie ją turi dvigubą.
Pilietybės netektų tik tuo atveju, jei ji buvo suteikta išimties tvarka ir jei asmuo turi dvigubą pilietybę
Seimas jau gruodžio pradžioje svarstys Pilietybės įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūloma reglamentuoti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės būtų netenkama, jeigu asmens atliekami veiksmai kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kuri kelia grėsmę Lietuvos ir kito regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, taip pat pažeminus Lietuvos valstybės vardą.
Nusižengęs asmuo pilietybės netekti galėtų tais atvejais, jeigu ji buvo įgyta išimties tvarka ir asmeniui taip pat esant kitos valstybės piliečiu, t. y., turint dvigubą pilietybę[2].
„Suteikus pilietybę išimties tvarka asmuo gali naudotis ne tik jo suteikiamomis privilegijomis, bet ir turi vykdyti pareigas. Lietuvos valstybės saugumas ir jo užtikrinimas yra viena svarbiausių Lietuvos Respublikos piliečių pareigų“, – komentavo viena iš pataisų iniciatorių Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė[2].
Anot pataisos iniciatorės, tokią praktiką taiko ir kitos pasaulio valstybės, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pilietybės netekimas numatytas asmenims, kurie kelia grėsmę šaliai arba jų elgesys sukelia labai didelę žalą (įskaitant šnipinėjimą ir terorizmo grėsmę). Australijos pilietybės, pasak D. Asanavičiūtės, galima netekti, jeigu keliama grėsmė nacionaliniam saugumui, o asmuo dar yra ir kitos valstybės pilietis.
Dėl su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių pilietybė šiai dienai gali būti atimta 14-oje ES valstybių.
Projektui po pateikimo pritarė 63 Seimo nariai, susilaikė – 26 ir prieš buvo 24 parlamentarai. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 6 d.
Siūlymas prieštarauja Konstitucijai?
Reaguodamas į šį įstatymo pataisų projektą, pasisakė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, kurio įsitikinimu, siūlomos Pilietybės pataisos esą prieštarauja šalies Konstitucijai.
„Pilietybės netekimo aspektu skirtingai traktuoti piliečius, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu jie yra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, mūsų vertinimu, nėra konstitucinio pagrindo“, – teigė Seimo Teisės departamentas[4].
Departamento nuomone, vien tai, kad projekte nurodyta Lietuvos Respublikos piliečių kategorija, turinti dvigubą pilietybę, suponuoja į tai, kad Lietuvos piliečiai priklausomai nuo jų kilmės šalies, būtų traktuojami skirtingai, nors, kaip teigiama Seimo Teisės departamento išvadoje, piliečio teisinio ryšio su Lietuvos valstybe turinys nepriklauso nuo pilietybės įgijimo būdo.
„Mūsų nuomone, <…> siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį Lietuvos Respublikos pilietybės netektų tik tie dvigubą (daugybinę) pilietybę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta išimties tvarka, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui“, – teigiama Teisės departamento išvadoje[4].
Tačiau šių metų rugsėjį įvertinęs Teisės departamento pateiktą išvadą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas laikosi priešingos pozicijos ir preliminariai nustatė, kad siūlomas teisinis reguliavimas esą neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
Siūlė palikti žmones be pilietybės
Apie pilietybės atėmimo galimybę prabilta po to, kai paaiškėjo, kad tokią praktiką jau nuo pavasario taiko kaimyninė Latvija. Tokios galimybės atsiradimą Lietuvoje nusprendė paremti ir du Nacionalinio saugumo komiteto nariai Arvydas Pocius ir Laurynas Kasčiūnas, siūlydami Lietuvos pilietybę atimti iš tų, kurie antrosios neturi[7].
Projekte numatyta, kad nusikaltimu prieš Lietuvą būtų traktuojamas elgesys, susijęs su šnipinėjimu, perversmo organizavimu, pagalba kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Sprendimą dėl pilietybės atėmimo turėtų priimti teismas.
Tačiau tokiu dviejų „muškietininkų“ užmoju suabejojo tiek teisininkas Dainius Žalimas, tiek krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Anot D. Žalimo, asmenys, nuteisti už antivalstybinę veiklą, jau yra gavę savo nuobaudą, o palikti žmogų visai be pilietybės būtų akivaizdus prieštaravimas tarptautinei teisei[7].
Idėjai, panašu, nepritartų ir A. Anušauskas.
„Totalitarinėse valstybėse dažniausiai tokie būdai taikomi, kai žmonėms atiminėja pilietybes dėl įvairių politinių priežasčių“, – teigė krašto apsaugos ministras[7].
Pirminis siūlymas atimti Lietuvos pilietybę iš tų, kurie palaikytų agresorius, nugulė dar rugpjūčio mėnesį. Tąkart Seimo konservatoriai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas pasiūlė, kad išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavęs kitos valstybės pilietis galėtų netekti lietuviško paso, jeigu jo veiksmai keltų grėsmę nacionaliniam ir regiono šalių saugumui[8].
Kaip jau minėta, tokie pasvarstymai dėl galimybės atimti Lietuvos pilietybę kilo po to, kai čiuožėjai ant ledo P. Vanagas ir M. Drobiazko nutarė surengti savo pasirodymą Kremliaus ruporo Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos renginyje Sočyje[9].
Pasus norima atimti ir iš rusų
O štai, kad ir kaip siektume atsiriboti nuo Rusijos ir smerktume jos vykdomą vidaus ir išorės politiką, panašu, kad patys naudojame panašius žmonių drausminimo ir kontroliavimo metodus. Įdomi paralelė gaunasi – patys smerkiame Putiną už jo nežmogiškus veiksmus, o imamės jo metodų atimti pasus iš nepaklūstančių.
Lapkričio 13 d. Rusijos prezidentas V. Putinas pasiūlė įstatymo projekto pataisas, kuriomis leistų Maskvai atimti Rusijos pilietybę iš asmenų, kurie kritikuoja karą Ukrainoje[10]. Teigiama, kad tokie pakeitimai akivaizdžiai yra nukreipti prieš ukrainiečius, gavusius Rusijos pilietybę Maskvos okupacijos metu. Tada daugelis ukrainiečių esą buvo priversti arba neturėjo kito pasirinkimo kaip tik pakeisti savo pilietybę dėl Rusijos karių keliamų grėsmių.
Į nusikaltimo prieš valstybę apibrėžimą V. Putinas taip pat įtraukė ir netikros informacijos skleidimą apie karą arba Rusijos kariuomenės diskreditavimą.
