<h2>Kariuomenės sutelktis prie Ukrainos sienos neramina</h2>
<p>Dar prieš kelias savaites pastebėti keisti viražai Ukrainos bei Rusijos pasienyje: keliais ir geležinkeliais rieda karinė technika, šarvuočiai išsidėsto pasienyje, juda ir artilerijos bei raketų sistemos. Tokia padėtis nerimą kelia ne tik ukrainiečiams, bet ir pasauliui. Kita vertus, juk karo veiksmai tarp šių dviejų valstybių nėra kažkas naujo. Rusija dar 2014-ais okupavo Krymą, Ukrainos rytuose kariniai veiksmai Donbase tęsiasi iki šiol. Vis tik, didesniu kariniu konfliktu situacija nevirto, tačiau dabartiniai Rusijos veiksmai, o ir apskritai, bendra padėtis Rytuose prie Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos sienų, į kiekvieną neįprastą manevrą verčia žiūrėti rimtai[1].</p>
<p>Dar 2021-ųjų pavasarį Rusija sutelkė per 100 tūkst. karių okupuotame Kryme. Kaip ir visada, bijota invazijos, tačiau situacija greitai užaštrėjusi, staigiai ir nurimo. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalus aptarė su JAV lyderiu Joe Bidenu. Įtampa išsisklaidė ir buvo grįžta į trapų ir subtilų vienas kito toleravimą. Dabar situacija kita. Pasaulis smerkia Baltarusijos taktiką galia demonstruoti per migrantus ir nors Rusija mūru už Aleksandro Lukašenkos režimą nestoja, šios šalys vienaip ar kitaip funkcionuoja it vienas kumštis. Rusijos ambicijos Ukrainoje gali būti vedinos nieko kito kaip elementarios naudos.</p>
<p>Dabartinė situacija tarp Lenkijos, Baltarusijos bei Lietuvos paryškino faktą, kad užsienio partneriai galbūt ir neskuba visu 100 proc. remti su migrantais kovojančių valstybių, tačiau bent jau geba pateikti daugiau ar mažiau vieningą naratyvą ir atsvarą teroristiniam A. Lukašenkos režimui. Jeigu tai įvertinusi Ukraina anksčiau ar vėliau žengtų į NATO glėbį, Rusijai tai būtų didelis smūgis. Kiek Ukrainos prisijungimas prie NATO realus, čia jau visai kitas klausimas, tačiau akivaizdu, kad Rusijai svarbu išlaikyti galios ir įtakos statusą, o tam pasitelkiami kartais ir sunkiai suprantami metodai.</p>
<p>Neseniai paskelbta ir apie tai, kad Rusija bei Baltarusija planuoja net bendras savo karines pratybas, visiškai prie pat savo pietinės sienos su Ukraina[2]. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) jau informavo sąjungininkus Europos Sąjungoje apie galimą Rusijos pasiruošimą įsiveržti į Ukrainą. Chaoso kupina situacija naudinga rytų galioms, tačiau ar tiek, kad iš tiesų būtų svarstomas įsiveržimas į Ukrainą, o gal tiesiog sumaniai žaidžiami politiniai galios žaidimai?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sam-oxyak-j5pi9q02lbk-unsplash-1.jpg" alt="Rusija" /></p>
<h2>Karinės rusų pratybos – visiška norma, dėl kurios aiškintis nereikia</h2>
<p>Apie karinių pratybų tikslą ir mastą Rusija niekada nebuvo linkusi kalbėti išsamiai. Anokia išimtis ir šis atvejis. Maskva teigia, kad karinės pajėgos jos šalies teritorijoje yra vidiniai reikalai. Žinoma, paneigiamos ir bet kokios kalbos apie potencialius karinius įsiveržimus į kitos šalies teritoriją. Tuo pačiu, kaltė permetama JAV: neva šioji provokuoja Rusiją savo kariniais laivais Juodojoje jūroje[3].</p>
<p>Be to, Rusija kaltina vakarus eskaluojant neva nesamą konfliktą su Ukraina, pažymint, kad būtent partneriai teikia Ukrainai karinę amuniciją. Juk būtent dėl tokios pagalbos, Ukraina prieš Rusijos separatistus Donbase neseniai panaudojo Turkijoje pagamintą bepilotį orlaivį.</p>
<p>Nors dalis ES narių, ypač Lenkija, išreiškia mintį, kad dabartinę įtampą Europoje paskatino ne kas kitas, bet pati Rusija, šioji tokius kaltinimus griežtai atmeta:</p>
<blockquote>
<p>„Briuselis turi suprasti, kad karinės bei politinės įtampos mažinimas atitinka ne tik Rusijos, bet ir visos Europos ir net pasaulio interesus“ – tikina pats ilgaamžis federacijos vadovas V. Putinas[4].</p>
</blockquote>
<div class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block">Neįprasta reakcija šį kartą išsiskiria ir diskusijų centre atsidūrusi Ukraina. Nors apie Kremliaus jėgų spaudimą ukrainiečiai kalbėti yra linkę, šį kartą, bet kokia informacija apie galimą pavojų buvo griežtai paneigta. Pati Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad jokių nerimą keliančių Rusijos kariuomenės ženklų nepastebi. Tiesa, vos po dienos nuomonė apsivertė visiškai: Ukrainos žvalgyba jau pasidalino žinia, kad Krymo ir Donbaso regionuose sutelkta apie 90 tūkst. rusų karių.</div>
<div class="article-content__inline-block article-content__inline-block–banner-block"><img src="77_CDN_URL/images/specna-arms-we11d4bx-ue-unsplash.jpg" alt="Padėtis Ukrainoje" /></div>
<h2>Karas jau visai ant nosies? Tikriausiai ne</h2>
<p>Taigi, ar realu, kad Rusija bandys veržtis į Ukrainos teritoriją? Ekspertai pažymi, kad dabartinė situacija žemyne tam lyg ir būtų patogi. Visa Bendrija šiuo metu rūpinasi migrantų klausimu ir aiškiu atsaku A. Lukašenkai. Nukreipus dėmesį, Ukrainai gali grėsti rimtas pavojus. Nors pasienyje su Ukraina Rusija įprastai turi savo karinę bazę, dabar ekspertai pažymi ir tai, kad ten įsikūrę kariai aprūpinami specialia technika, skirta gintis nuo ukrainiečių raketų[5].</p>
<p>Kita vertus, karo scenarijus dabar neatrodo labai tikėtinas. Besiruošdama pulti Rusija savo priešininkams prilipdo fašistų etiketę ir karą pradeda pasitelkdama savuosius trolius. Aktyvios tokio tipo kampanijos kol kas fiksuota nėra. Be to, įvertinti tiksliai ir pasakyti, ar Rusija puls, ar nepuls, negali jokie ekspertai. Nors kažkokie kariuomenės judėjimai vyksta, jų tikrosios reikšmės pasakyti negali niekas, tikriausiai net pats V. Putinas.</p>
