Suomijoje gyvenimo būdą diktuoja sisu
Tikriausiai daugelis bent kartą gyvenime yra girdėję danišką žodį hygge, reiškiantį sunkiai nusakomą jaukumo, komforto ir pasitenkinimo jausmą. Iš tiesų, Danijoje hygge yra kultūrinė sąvoka, apimanti šiltos ir jaukios atmosferos kūrimą, stilių bei interjero dizainą ir tiesiog paprastą mėgavimasi eiliniais dalykais, gyvenimo momentais ir potyriais.
O tokiomis kultūrinėmis sąvokomis garsėja ir kita Šiaurės šalis Suomija. Ši valstybė jau daug metų iš eilės pripažįstama laimingiausia pasaulio šalimi. „World Happiness Report“ ataskaitoje išskiriama ilga suomių gyvenimo trukmė, BVP vienam gyventojui, socialinės paramos sistema, maža korupcija, dosnumas bendruomenėje ir laisvė rinktis[1].
O taip gyventi suomiams padeda sisu: gyvenimo būdas, atspindintis žmogaus ryžtingumą, dvasios stiprybę ir atkaklumą. Kitaip tariant, sisu reiškia vidinę stiprybę ir psichologinį tvirtumą, kuris leidžia žmonėms įveikti sunkumus ir pasiekti savo tikslus, nepaisant pakeliui pasitaikančių iššūkių. Ištikimiausi sisu pasekėjai net teigia, kad šis požiūris į gyvenimą, aplinką ir pasaulį vaidina lemiamą vaidmenį formuojant tiek pačios Suomijos kaip valstybės, tiek ir jos žmonių sėkmę.
Iš tiesų, Suomijos visuomenėje sisu yra labai vertinamas ir laikomas nacionalinę tapatybę apibrėžiančiu bruožu. Jis atspindi suomių ištvermės, ryžto ir pasirengimo stoti į bet kokią kovą su sunkumais mentalitetą. Be to, sisu dažnai siejamas su Suomijos istorija, pavyzdžiui, Žiemos karu, kai Suomija pademonstravo didžiulį atsparumą ir ištvermę prieš didžiulę persvarą turėjusią sovietinę Rusiją.
Šiais laikais suomiams sisu yra ne mažiau svarbus. Šios pasaulėžiūros akcentai yra įtraukiami į kasdienius gyvenimo ritualus, požiūrį į darbą ar mokslus, atžalų auklėjimą, santykius bei bendrą visuomenės būklę. Nors skirtingai nei daniškasis hygge iš Suomijos kilęs sisu nėra taip paprastai išreiškiamas vizualiai, šis požiūris yra juntamas tiek bendraujant su pačiais suomiais, tiek žvelgiant į šios šalies veikimo principus. O pasimokyti iš šios Šiaurės šalies ir jos piliečių derėtų kiekvienam.
Suomiškas ryžtas ir atsparumas slypi šalies istorijoje
Sisu yra išskirtinai suomiška sąvoka, įkūnijanti atsparumą, drąsą, ryžtą, kurie yra demonstruojami asmenims susidūrus su sunkumais. Sisu dažnai apibūdinamas kaip tyli vidinė jėga, vidinė stiprybė, kuri leidžia žmonėms įveikti iššūkius, priimti visus nepatogumus ir tapti dar stipresniais, net didžiausių gyvenimo nemalonių akivaizdoje.
Sisu esmė yra žmogaus būdo savybės: ryžtas, atsparumas, atkaklumas, drąsa. O visa tai slypi gilioje ir permainingoje Suomijos istorijoje, kur buvo nestokota daugybės išbandymų ir nelaimių. Nuo atšiaurių oro sąlygų, iki kovos už nepriklausomybę – suomiai išugdė giliai įsišaknijusį atsparumą, kuris tapo jų nacionalinio identiteto bruožu.
1745 m. vienas suomių vyskupas pavartojo terminą sisucunda, norėdamas apibūdinti kūno sritį, kurioje kyla stiprūs jausmai. Galiausiai žodis buvo sutrumpintas, o pati idėja susieta su žmoguje esančia stiprybe.
Po 1939-40 m. Žiemos karo, žodis sisu dar labiau išpopuliarėjo, buvo manoma, kad juo suomiai įtvirtino ir parodė savo atkaklumą bei stiprybę siekiant išsaugoti valstybingumą[2].
Šiais laikais, sisu yra lygiai taip pat giliai įsišaknijęs suomių kultūroje. Jis atsispindi įvairiuose suomių visuomenės aspektuose ir pačiuose piliečiuose.
isu galią liudija suomių sportininkų, kurie nuolat demonstruoja nepaprastą ryžtą ir užsispyrimą, pasiekimai. Ją galima įžvelgti suomių studentų, kurie nuolat patenka tarp geriausiai besimokančiųjų pasaulyje, atkaklume. Sisu skatina inovacijas, verslumą ir visuomenės pažangą, todėl žmonės ir bendruomenės gali klestėti, susidūrę su sunkumais.
Kitaip tariant, Suomijoje stiprybė ir ryžtas nebėra tik asmeninės skirtingų individų būdo savybės, tačiau kultūrinis bruožas ir mentalitetas, jungiantis visą suomių tautą.
Su sisu nėra tik gimstama: jo galima išmokti per mažus kasdienybės ritualus
Nors sisu turi istorines ir kultūrines šaknis Suomijoje, jis tikrai nėra būdingas vien tik suomiams. Iš tiesų, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės ar kilmės, gali ugdyti sisu savyje.
Manoma, kad norint ugdyti sisu, reikia savęs pažinimo, tvirtumo ir atviros pokyčiams mąstysenos. Tai reiškia, kad reikia iškelti sau iš tiesų ambicingus tikslus, priimti iššūkius ir atkakliai kovoti su nesėkmėmis. O tokio atkaklumo galima siekti ugdant teigiamą mąstyseną, palaikant fizinę formą, ieškant kitų paramos ir mokantis iš nesėkmių.
Ištikimiausi sisu pasekėjai teigia, kad sisu savo gyvenime reikėtų taikyti kaskart, kai jaučiate, kad norėtumėte pasiduoti ir viską mesti; tuomet derėtų stumti save į priekį dar bent truputį toliau, išeiti iš vadinamosios komforto zonos ribų.
Sisu gali padėti ir tuomet, kai yra priimami svarbūs sprendimai. Tuomet manoma, kad asmuo, įvertinęs savo situaciją, turėtų priimti sprendimą ir tvirtai jo laikytis, nekeisti savo nuomonės ir neabejoti savimi.
Atrasti savąjį sisu gali padėti ir glaudus ryšys su gamta, kuriuo ypač pasižymi patys suomiai. Dar nuo ankstyvos vaikystės suomių vaikai daug laiko praleidžia lauke, o suaugusieji ypač rūpinasi, kad darbe būtų daromos reguliarios pertraukėlės, kurių metu būtų galima įkvėpti gryno oro ar bent jau pažiūrėti pro langą.
Kartu, su sisu galima susieti ir sveiko gyvenimo būdo filosofiją: sveiką mitybą, kokybišką miegą, aktyvų gyvenimo būdą ir atidų rūpinimąsi sveikata. Galbūt dėl to Suomijoje tokios populiarios yra saunos, o vietos gyventojai patys neretai maudosi lediniame ežero ar jūros vandenyje[3].
Atrasti savo viduje giliai slypintį sisu galima ir refleksyviai pažvelgus į savo šeimos ar net visos giminės istoriją. Skyrus pakankamai laiko pamąstyti apie savo senelius, prosenelius ir gerokai tolimesnius protėvius, būtent jie gali tapti ir jūsų vidinės stiprybės įkvėpėjais ir tam tikrais pavyzdžiais. Juk sėkmingą ateitį kuria ne tik mūsų dabartis, bet ir praeitis.
