Širinskienė: R. Žemaitaičiui kyla susidorojimo pavojus
Seimo narė Agnė Širinskienė siūlo skirti apsaugą kolegai parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui, remdamasi jo praneštomis grėsmėmis dėl politinės veiklos. Tokį siūlymą ji ketvirtadienį oficialiai pateikė Vadovybės apsaugos tarnybai.
Sprendimas grindžiamas Žemaitaičio pasisakymais „YouTube“ kanale „OpTV“, kur jis kalbėjo apie galimą susidorojimą dėl partijos inicijuoto audito „Ignitis grupėje“. Parlamentaras teigė, kad provokacijos ar net autoįvykiai prieš jį gali būti „tik laiko klausimas“[1].
Vadovybės apsaugos įstatymas numato, kad Seimo nariams apsauga gali būti skiriama, jeigu kyla grėsmė jų saugumui dėl dabartinės ar buvusios politinės veiklos. Širinskienė savo kreipimesi prašo įvertinti grėsmių lygį ir, esant poreikiui, Seimo nariui skirti apsaugą.
Parlamentarė pabrėžia, kad šis siūlymas nėra juokas ar provokacija. Ji teigia, kad grėsmių vertinimas būtinas, nes R. Žemaitaitis yra vienas iš partijų lyderių. Anksčiau Širinskienė ir Žemaitaitis kartu priklausė partijai „Nemuno aušra“, tačiau kilus nesutarimams Širinskienė ją paliko ir perėjo atstovauti Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.
E. Vaitkus: į prezidentinės kampanijos metu patirtus grasinimus nebuvo sureaguota
Po „OpTV“ laidos vedėjos, žurnalistės Rūtos Janutienės patalpinta ištrauka iš minėtos laidos, pasisakė ir į prezidento postą kandidatavęs Eduardas Vaitkus. Politikas teigė sulaukęs grasinimų, tačiau teisėsaugos institucijos esą į tai nežiūrėjusios rimtai.
„Prezidento rinkimų metu man atsiuntė elektroninį laišką, kad nužudys ir mane ir visą šeimą. [email protected]. Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą net neapklausiusi siuntusio grasinimus. Kai SAM ministrui Dulkiui žmogus parašė – „saugokite savo šeimą“, tai buvo įvertinta kaip grainimas, buvo teismas ir nuteisę žmogų.“ – rašė E. Vaitkus.
Diskusija dėl „Ignitis“: Žemaitaitis siūlo išpirkti akcijas
R. Žemaitaitis teigia, kad „Ignitis grupės“ akcijų dalies pardavimas privatiems valdytojams buvo nuostolingas tiek valstybei, tiek pačiai įmonei. Parlamentaro nuomone, grupė investuoja užsienyje – statosi vėjo ir saulės jėgaines kitose šalyse – už Lietuvos gyventojų pinigus, o tokia kryptis nėra tikslinga[2].
Jis siūlo akcijas palaipsniui išpirkti, panaudojant dalį lėšų iš antrosios pakopos pensijų fondo, o investicijas nukreipti į atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje, taip didinant pridėtinę vertę šalyje ir stabilizuojant elektros kainas.
Gintarė Skaistė prieštarauja nacionalizacijai, teigdama, kad tai sumažintų įmonės atskaitomybę, nes valstybė jau kontroliuoja 75 proc. akcijų, o likusių mažųjų akcininkų dalyvavimas užtikrina viešinimą ir sprendimų derinimą.
Premjerė Inga Ruginienė pritaria išpirkimo idėjai ir sako, kad ieškoma galimybių valstybei suteikti visišką kontrolę, tačiau energetikos ministras Ž. Vaičiūnas ir prezidento patarėjas V. Augustinavičius ragina neskubėti, atkreipdami dėmesį į lėšų trūkumą ir delistingavimo tikslingumą.
Finansų ministras ragina „Ignitis“ labiau orientuotis į mažmeninius vartotojus
Valstybei priklausanti „Ignitis grupė“ turėtų labiau orientuotis į mažmeninius elektros vartotojus, teigia paskirtasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Jis pabrėžia, kad nors idėja išpirkti visas įmonės akcijas dar nėra atmesta, skubėti nereikia – valstybė jau valdo 74,99 proc. akcijų ir gali priimti visus sprendimus[3].
Ministras siūlo ieškoti alternatyvų efektyvinti mažmeninę prekybą, gerinti savitarnos sistemas ir didinti vartotojų prioritetą, nes papildomas nacionalizavimas nebūtinai pagerintų įmonės veiklos rezultatus.
Tuo tarpu Vyriausybės vadovė I. Ruginienė sako, kad galimybių išpirkti likusias akcijas bus ieškoma, tačiau sprendimų dar nėra. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigia, kad tai būtų per brangu ir nesavalaikė, o Energetikos ministerija išlieka pagrindine institucija vykdant energetikos politiką.
Pastaruoju metu Vyriausybė laikinai sustabdė Baltijos jūroje vystomo 700 megavatų vėjo parko konkursą, pabrėždama koordinacijos ir atsakingo sprendimų priėmimo svarbą energetikos sektoriuje.
Pasikėsinimai į politikus pasaulyje nėra naujiena
Štai dar vakar pasaulį sukrėtė žinia apie konservatyvaus aktyvisto Charlie Kirk nužudymą Jutos slėnio universitete, kur jis vedė diskusiją su gausia auditorija. Šaulys, kaip manoma, šovė iš pastato stogo, o Kirk buvo sužeistas iš karto – greitai susiėmė už kaklo ir nukrito nuo kėdės, gyvybę praradęs tą pačią akimirką.
Tuo tarpu prieš pat JAV prezidento rinkimus, tuo metu į postą kandidatavusį Donaldą Trumpą spalio 12 d. Kalifornijoje buvo pasikėsinta trečią kartą. Prie jo mitingo vietos Riversaido apygardos policija suėmė ginkluotą vyrą, Vemą Milerį, kuris bandė patekti su suklastotu medijų leidimu.
Tai buvo jau trečiasis bandymas užpulti D. Trumpą per pastaruosius mėnesius – anksčiau panašūs incidentai įvyko Floridoje ir Pensilvanijoje, kuomet pasikėsinimai buvo laiku sustabdyti Slaptosios tarnybos.
