Seni daugiabučiai namai: geriau griauti, o ne renovuoti?
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie gyvenamųjų pastatų būklę. Šias kalbas tik paskatino metų pradžioje Vilniuje, Viršuliškėse įvykusi nelaimė, kai daugiabutyje įvykus sprogimui, kilo gaisras.
Tuomet nepavyko išvengti dviejų žmonių aukų, o likę gyvi daugiabučio gyventojai liko be namų: pažeistos statinio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga. Atstatymo darbai kainuos daugiau nei 1,2 mln. eurų.
Po šio įvykio atsigręžta ir į kitus senus daugiabučius, kurių Lietuvoje vis dar apstu. Imta kvestionuoti ne tik šių gyvenamųjų pastatų būklė, bet ir jų saugumas, tinkamumas eksploatuoti.
Vieni ėmė raginti sparčiau vykdyti renovacijos procesus ir senus daugiabučius atnaujinti, kiti vis dėlto abejojo, ar dalį tikrai senų, avarinės būklės daugiabučių verta renovuoti.
Į šias kalbas sureagavo Aplinkos ministerija su ministru Simonu Gentvilu priešakyje. Jis pats neseniai pasidalino prieštaringa pozicija, pareiškęs, kad dalį senų daugiabučių namų esą tikrai būtų geriau nugriauti, o ne juos renovuoti.
Tačiau ką tai reikštų dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie gyvena būtent tokiuose, senuose daugiabučiuose? Konkrečių atsakymų į tokį klausimą ministras dar neturi.
Ekspertai pažymi, kad Lietuvos įstatyminė sistema nėra paruošta daugiabučių griovimui, o net ir ne vienerius metus plėtojami renovacijos procesai kol kas vyksta pernelyg lėtai.
Ministras norėtų nugriauti savo jau atgyvenusius daugiabučius
Kalbėdamas apie Lietuvoje esančius avarinės būklės daugiabučius, kuriuos galbūt reikėtų griauti, ministras S. Gentvilas teigė, kad tokių pastatų yra labai mažai ir tai yra tik reti atvejai, pavyzdžiui, kaip po sprogimų Panevėžyje, Viršuliškėse ar Šakiuose.
Ministras teigia, kad tokie daugiabučiai tada jau gali būti traktuojami kaip avariniai, o panašios avarinės būklės medinės statybos namų yra ir Vilniuje Šnipiškėse bei Kaune Žaliakalnyje, taip pat, apie traukinių stotis.
„Realiai matome, kad jie savo amžių yra atgyvenę“, – sako aplinkos ministras S. Gentvilas[1].
Abejojantiems tokia idėja, ministras sako, kad tam reikėtų suteikti savivaldybėms įrankių, kad jos keltų avarinės būklės standartą.
„Esame paskaičiavę, kad jeigu jūs gyvenate penkiaaukščiame daugiabutyje Vilniuje, rinka leidžia renovuoti jūsų pastatą, pastatyti liftą, sutvarkyti šildymo sistemą. Kaune maždaug ant penkiaaukščio reikėtų pastatyti du papildomus aukštus, kad namui renovacija būtų nemokama. Galime kai kuriuose miestuose iš vertės prieaugio renovuoti visus penkiaaukščius namus pridėdami vieną ar du aukštus. Bet yra namų, kurių neapsimoka renovuoti, jie nugyventi. Šiuo atveju yra sudėtingiau, ypač regionuose, kur gali kvadratinį metrą nusipirkti už 100-200 eurų, o renovuoti namą iki tinkamo standarto reikia 500-600 eurų. Lengvo atsakymo nėra, nes turtas nugyventas, į jį reikia investuoti, savininkui neapsimoka arba jis neturi pajamų. Todėl valstybei reikės kurti fondus, kaip padėti tiems gyventojams“, – sako S. Gentvilas.
Ministro nuomone, iki 2025 metų Aplinkos ministerija ketina paruošti juridinius įrankius, kurie leistų senos statybos pastatus valdančius asmenis įpareigoti perstatyti, jeigu jie yra avarinės būklės. Pasak S. Gentvilo, taip būtų pradėta spręsti senų ir avarinės būklės daugiabučių problema[2].
Galimybės tiesiog nugriauti seną daugiabutį dabar nėra
Statybos ekspertai neslepia, kad Lietuva tikrai turi problemą, mat sovietmečiu statytų daugiabučių galiojimo laikas jau eina į pabaigą, o kai kuriais atvejais jis jau net ir pasibaigė. Sovietiniai daugiabučiai statyti 50-čiai metų, bet Lietuvoje seniausi jau skaičiuoja ir 65 metus.
Pagal pirminius projektus, senos statybos stambiaplokščiai daugiabučiai kapitaliai turėjo būti remontuojami jau po 30 metų, tad su renovacija vėluojama jau net ne vieną dešimtmetį[3].
Tačiau ar vienintelė išeitis tokius namus būtų tiesiog nugriauti? Kol kas, tai neatrodo realu. Pastatas iš tiesų turėtų kelti pavojų žmogaus sveikatai bei gyvybei, turėtų būti išspręsta kompensacijų žmonėms problema.
Kaip teigia teisininkė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Lina Alksnienė, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme rašoma, kad pastatyti statiniai gali būti griaunami savininko noru, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba kai pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų, o minimas pavojus jau negali būti pašalinimas.
Jeigu pastatas tikrai yra pavojingas, griaunamas jis gali būti be didelio gyventojų atsiklausimo. Tačiau tokios situacijos gali pasitaikyti išskirtinai retai, o ir procesai yra labai sudėtingi.
Teisininkės L. Alksnienės teigimu, pastato nugriovimą galima atlikti tik po to, kai tas žemės sklypas, statinys ar jo dalis yra paimami visuomenės poreikiams. Taigi pirmiausia, būtų siekiama aiškintis, ar toks poreikis yra.
„Paimti turtą visuomenės poreikiams galima tik išimtiniais atvejais. Šiuo metu nėra jokio įstatymo, kuris apibrėžtų, kokiems visuomenės poreikiams galėtų būti paimamas daugiabutis namas“, – sako teisės ekspertė.
L. Alksnienė pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik vienas įstatymas, reglamentuojantis turto paėmimą visuomenės poreikiams – Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingus valstybinės svarbos projektus įstatymas.
Įstatyme numatyta tik žemės, bet ne daugiabučių paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai, nurodoma, kad už tai savininkams atlyginama.
„Paimti daugiabutį visuomenės poreikiams, kuris stovi ant valstybinės žemės, šiandien nebūtų įmanoma, nes nėra tokio įstatymo“, – sako teisininkė.
Laukia daugiau tragedijų? Griauti negalime, o renovuojame per lėtai
Pastatai, taip pat ir daugiabučiai, sensta. Jiems jau viršijus savo tinkamumo eksploatuoti amžių, kyla pavojus, jog pasikartos Viršuliškių ar kitos tragedijos.
Atsisakius idėjos senus daugiabučius griauti, toliau ieškoma būtų išvengti pavojaus žmonių sveikatai bei gyvybei, tad vėl žvelgiama į renovaciją. Tačiau šie procesai Lietuvoje vyksta gana lėtai.
Lietuvos verslo atstovai mano, kad daugiabučių renovacijos procesas yra išsikvėpęs. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija (LVK) net paruošė siūlymus, kurie įpūstų naujų vėjų.
LVK generalinės direktorės Inetos Rizgelės nuomone, šiuo metu egzistuojantis daugiabučių renovacijos modelis yra išsisėmęs.
„Dabartinį renovacijos modelį galima vertinti kaip išsisėmusį – Vyriausybės programoje įtvirtintas tikslas pasiekti „Renovacijos bangą – 1000 renovuotų daugiabučių pastatų per metus“ nepavyko, o šiai dienai renovuojama mažiau daugiabučių nei 2015 metais. Renovacijos procedūromis skundžiasi tiek gyventojai, tiek verslas, dalyvaujantis procese – administratoriai, rangovai ir kiti“, – sako ji.
I. Rizgelės teigimu, problemoms spręsti būtina ieškoti būdų pritraukti daugiau finansavimo, tame tarpe ir pačių gyventojų lėšų, ir gerinti pačias renovacijos procedūras, kad jos būtų lengvesnės ir būtų patrauklesnės tiek savininkams, tiek renovacijos proceso vykdytojams.
LVK paruoštuose siūlymuose Aplinkos ministerijai rekomenduojama renovacijoje judėti nuo viešųjų pirkimų modelio, steigti Renovacijos fondą, kurio lėšos būtų naudojamoms renovacijos projektams, didinti privalomųjų kaupiamųjų lėšų dydį pastatų savininkams ir šalinti „butelio kakliukus“, kurie trukdo į rinką ateiti privačiam finansavimui.
Savo ruožtu būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas mano, kad dabartinis daugiabučių renovacijos procesas užtrunka per ilgai ir yra per klampus.
„Esamas renovacijos modelis neveikia. Ir mes turime tai pripažinti, o valstybė turi galvoti – ką daryti. Bet jeigu mes iš tikro siekiame renovacijos, tai nesvarbu koks ministras bus, jeigu šis mechanizmas išliks, jis bus toks pats klampus“, – sako A. Čaplikas.
Lietuvos šilumos asociacijos (LŠA) prezidentas Valdas Lukoševičius taip pat teigia, kad renovacijos procesas galėtų būti sėkmingesnis.
„Šiandieną yra per 30 tūkst. daugiabučių, kuriuos reikia renovuoti. Akivaizdu, kad dalis iš jų bus jau ne renovuojami, o griaunami, nes tiesiog nesulauks savo eilės“, – sako LŠA prezidentas.
Todėl, jo teigimu, tam, kad būtų pasiektas tikras proveržis daugiabučių renovacijų klausimu, reikia didesnio valdžios susitelkimo ir ypač stabilesnio finansavimo.
„Finansavimas, pavyzdžiui, galėtų būti skiriamas už vieną kvadratinį metrą. Galėtų būti už vieną kvadratinį metrą nustatyta tam tikra fiksuota suma. (…) Kiekvienas tada žinotų, kad už kvadratinį metrą gaus, pavyzdžiui, 600 eurų, jeigu kainuoja brangiau – jis turės prisidėti iš savų. Žodžiu, būtų investuojama taip, kaip į saulės bateriją ar šilumos siurblį. Dabar finansavimo modelis yra negeras, jis neveikia“, – sako V. Lukoševičius.
S. Gentvilas Lietuvą laiko renovacijos lydere Europoje – į mus lygiuojasi net Bulgarija
Aplinkos ministras S. Gentvilas su tokia kritika renovacijos procesams nesutinka ir tikina, kad dėl daugiabučių atnaujinimo Lietuva net tapo pavyzdžiu Europoje, o procesus kiek pristabdė nebent cikliškas pinigų skirstymas. Tai paskatino tam tikrus pokyčius.
„Jau nuo kito renovacijos kvietimo pradedame finansuoti ne procentą nuo nupirktos viešųjų pirkimų sumos, bet organizuosime apmokėjimą už kvadratinį metrą. Valstybė atsitraukia nuo didelės priežiūros ir tiesiog pasako, kad už konkretaus dydžio namo kvadratinį metrą gyventojas gauna konkrečią paramą. Tada valstybė racionaliau planuoja savo pinigus, o gyventojai ir rangovai žino, kiek valstybė juos rems“, – apie pokyčius kalba S. Gentvilas.
Ministras optimistiškai žvelgė į tolesnes daugiabučių renovacijos perspektyvas; jo teigimu, 2025 m. per metus bus užbaigiama renovuoti apie 1000 namų.
S. Gentvilo nuomone, sakyti, kad Lietuvoje daugiabučių renovacijos projektas įstrigo irgi nėra teisinga. Ministras mano, kad viskas yra priešingai, Lietuva yra tapusi pavyzdžiu ne vienai valstybei.
„Nesutinku, kad renovacija stagnuoja. Lietuvoje, pasitelkus valstybinę paramą, jau yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių. Ir tai yra viena sėkmingiausių valstybinių renovacinių programų Europoje – iš mūsų daug kas mokosi. Pavyzdžiui, bulgarai mums labai pavydi tokios programos, nes jie neturi nieko panašaus“, – sako S. Gentvilas.
Remiantis Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2023 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje buvo renovuota 3723 daugiabučiai. Tai yra 12,4 proc. visų daugiabučių šalyje.
Lyderės pagal savivaldybes yra Birštono, kur renovuota 60 proc. daugiabučių, Druskininkų – kur šis procentas siekia 41 proc. ir Palangos miesto – 40 proc.
Šiuo metu šalyje įgyvendinama apie 1,3 tūkst. modernizavimo projektų. Siekiama, kad iki 2050 m. atnaujintų daugiabučių namų skaičius šalyje siektų 30 tūkst.
