Lietuvos korupcijos bylose išteisinamas maždaug kas penktas
Europos Komisijos 2024 m. teisinės valstybės principo ataskaita atskleidė vieną ryškiausių Lietuvos teisinės sistemos paradoksų – nepaisant aktyvios kovos su korupcija ir pažangių prevencinių priemonių, teismuose korupcijos bylose fiksuojamas neįprastai aukštas išteisinimų lygis.
EK duomenimis, per 2024 m. sausio–birželio mėn. net 21 proc. dėl korupcinių nusikaltimų teistų asmenų buvo išteisinti, kai tuo metu bendras išteisinimų lygis kitose baudžiamosiose bylose tesiekia apie 1,5 proc. Tai – vienas didžiausių skirtumų visoje ES ir signalas, kad reali atsakomybė už korupciją Lietuvoje vis dar sunkiai pasiekiama[1].
Tuo pat metu EK įvertino pažangą: šalis išlieka 12-oje vietoje tarp ES valstybių pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą, o per pirmuosius Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos plano įgyvendinimo metus įvykdyta 74 proc. numatytų priemonių.
Kova vyksta, tik neefektyvi
Taip pat vykdomi mokymai teisėjams, stiprinamos rizikų analizės, stebimos aukštos korupcijos rizikos sritys, tokios kaip viešieji pirkimai. Vis dėlto Komisija akcentuoja, kad šios pastangos kol kas pernelyg menkai atsispindi teismų sprendimuose. Tokie atvejai, kai išteisinama penktadalis kaltinamųjų korupcijos bylose, kelia abejonių dėl proceso efektyvumo ir pasitikėjimo teisingumu.
EK rekomenduoja Lietuvai ne tik tęsti antikorupcines priemones, bet ir atidžiai įvertinti sistemines spragas, dėl kurių bylos nepasiekia rezultatyvios baigties. Aiškus signalas siunčiamas ir dėl būtinybės didinti skaidrumą teisėjų skyrimo procese, taip pat užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir žmogiškuosius išteklius visoje teisingumo sistemoje. Korupcija, pasak Komisijos, išlieka viena opiausių sričių, kurioje rezultatai turi būti ne tik matuojami indeksais, bet ir pagrįsti realiomis bausmėmis kaltininkams.
Korupcijos byla VMVT: kyšiai už galvijų eksportą siekė 200 tūkst. eurų
Liepos pradžioje Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvęs tarnybos vadovas Mantas Staškevičius kartu su kolegomis organizavo korupcinę schemą, kurios metu per 2021–2022 metus iš verslo subjektų buvo išviliota beveik 200 tūkst. eurų kyšių mainais už sklandų galvijų siuntų sertifikavimą eksportui į ES ir trečiąsias šalis[2].
Be kyšių reikalavimo, VMVT darbuotojai, įtariama, manipuliavo patikrinimų rezultatais – nepalankius sprendimus verslams atidėdavo arba naikindavo, leidžiant jiems tęsti veiklą nepaisant pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvę tarnybos vadovai ir verslo atstovai buvo sulaikyti, o jų namuose rasta daugiau kaip 300 tūkst. eurų grynaisiais. Dabar jiems gresia rimti kaltinimai dėl korupcijos ir veikimo organizuotoje grupėje.
Bene garsiausia – „MG Baltic“ byla
Vilniaus apygardos teismas 2022-aisiais paskelbė išteisinamąjį nuosprendį visiems aštuoniems kaltinamiesiems garsiojoje „MG Baltic“ byloje. Teismas nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog Eligijus Masiulis iš Raimondo Kurlianskio gavo kyšį, todėl 90 tūkst. eurų, laikyti degtinės dėžutėje, galiausiai buvo pripažinti paskola. Kartu išteisinti ir Šarūnas Gustainis, Gintaras Steponavičius, Vytautas Gapšys bei trys juridiniai asmenys: Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir koncernas „MG Baltic“[3].
Teisėjų vertinimu, kaltinamųjų veiksmai galėjo neatitikti skaidrumo standartų, tačiau nebuvo nusikalstami. Įrodymai dėl prekybos poveikiu ar kyšininkavimo – nepakankami, o visos abejonės aiškintos kaltinamųjų naudai. Skandalas, prasidėjęs 2016 metais, kol kas baigėsi be bausmių.
Visgi, kiek vėliau žymioji trijulė – R. Kurlianskis, E. Masiulis ir V. Gapšys – buvo pasiųsta už grotų. R. Kurlianskiui buvo skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, E. Masiuliui – 5,5 metų, o V. Gapšys kalėjimo duonos ragaus mažiausiai – vos 4,5 metų.
Korupcijos byla buvo iškelta Druskininkų merui ir teisėjams
2022 metų gruodžio 23 dieną Kauno apygardos teisme prasidėjo viešas kaltinamojo akto nagrinėjimas dėl didelės apimties teisėjų ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko korupcijos bylos. Posėdyje dalyvavo visi kaltinamieji ir jų gynėjai, o atmosfera teismo salėje buvo netikėtai lengva – kaltinamieji šmaikštavo, siūlydami bylos nagrinėjimą perkelti į Druskininkus, kur patogiau ir yra SPA[4].
R. Malinauskas savo kaltės nepripažino, o posėdžio metu netrūko juokų ir pokalbių apie kilogramų metimą bei nervus.
Galiausiai, šių metų balandžio 10-ąją, Kauno apygardos teismas Druskininkų merą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu ir skyrė jam 60 tūkst. eurų baudą. Belangės išvengs, bet pinigines gerai papurtyti turės ir šio bendražygiai – buvęs Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas, Druskininkų tarybos narys Aivaras Kadziauskas, o štai ir baudą mokės, ir lygtinę bausmę atlikti turės anksčiau antstolio padėjėju dirbęs Arūnas Blažaitis[5].
Neskaidrūs konkursai „Gelsaugoje“: mirgėjo ir „Lietuvos geležinkelių“ vardas
Buvęs „Gelsaugos“ vadovas Vilius Žilionis ir jo bendrininkas Gintaras Mataitis liko pripažinti kaltais dėl prieš daugiau nei dešimtmetį vykdytų neskaidrių viešųjų pirkimų. Apeliacinis teismas patvirtino, kad Žilionis pelnėsi iš fiktyvių konkursų – per pažintis parinktos įmonės laimėdavo pirkimus, bet darbus atlikdavo kiti rangovai, o skirtumas keliaudavo į kišenes[6].
Skandalinga byla atskleidė, kad konkursų schema veikė 2013 m. glaudžiai bendradarbiaujant su „Lietuvos geležinkeliais“. Teismo sprendimu, Žilioniui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, Mataičiui – 2,5 metų, jiems taipogi buvo paskirtos baudos ir 100 valandų viešųjų darbų.
