Pchenjanas pakeitė konstitucinį įstatymą dėl branduolinio atsako mechanizmo
Šiaurės Korėja oficialiai įtvirtino nuostatą, pagal kurią šalies kariuomenė privalėtų automatiškai suduoti branduolinį smūgį, jei valstybės lyderis Kim Jong-unas būtų nužudytas užsienio pajėgų.[1]
Konstitucinio įstatymo pakeitimas buvo pristatytas per penkioliktosios Aukščiausiosios liaudies asamblėjos pirmąją sesiją, vykusią kovo 22 dieną Pchenjane. Informaciją apie pataisas ketvirtadienį patvirtino Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnyba (NIS), surengusi uždarą briefingą aukšto rango pareigūnams.
Pagrindinis pakeitimas susijęs su atnaujintu Šiaurės Korėjos branduolinės politikos įstatymo trečiuoju straipsniu. Jame nurodoma, kad jei „valstybės branduolinių pajėgų valdymo ir kontrolės sistema būtų paveikta priešiškų jėgų išpuolių“, branduolinis smūgis turi būti pradėtas automatiškai ir nedelsiant.
Šiaurės Korėja signalizuoja, kad bet koks smūgis režimui būtų laikomas egzistencine grėsme
Seulo Kookmino universiteto istorikas ir tarptautinių santykių ekspertas Andrejus Lankovas teigia, kad tokia politika galėjo egzistuoti ir anksčiau, tačiau jos įtraukimas į konstitucinį lygmenį suteikia naują reikšmę.
Pasak jo, naujoji pataisa rodo, kad Šiaurės Korėjos karinė vadovybė bet kokį išpuolį prieš šalies lyderį vertina kaip egzistencinę grėsmę visam režimui.
A. Lankovo vertinimu, karininkai, atsakingi už branduolinio atsako vykdymą, tokioje situacijoje jaustųsi įpareigoti vykdyti atsakomąjį smūgį net ir be papildomų politinių nurodymų.
„Nematau jokios tikimybės, kad ataka galėtų ateiti iš Pietų Korėjos, todėl bet koks atsakas būtų nukreiptas į Jungtines Valstijas“, – „The Telegraph“ sakė A. Lankovas.
Konstitucinės pataisos priimtos po Irano aukščiausiojo lyderio žūties
Šiaurės Korėjos konstitucijos pakeitimai priimti praėjus keliems mėnesiams po to, kai per koordinuotus JAV ir Izraelio smūgius Teherane žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Seyyedas Ali Khamenei.
Pagal pateiktą informaciją, būtent šie įvykiai tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių Pchenjaną oficialiai įtvirtinti automatinio branduolinio atsako mechanizmą.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto karinę operaciją prieš Iraną. Per atakas žuvo ajatola S. A. Khamenei ir keli aukšto rango Irano kariniai vadai.
Atsakydamos į tai, Irano ginkluotosios pajėgos 40 dienų vykdė raketų ir dronų smūgius prieš JAV ir Izraelio karinius objektus regione.
Naujoji branduolinė doktrina didina įtampą Rytų Azijoje
Šiaurės Korėjos sprendimas oficialiai įtvirtinti automatinio branduolinio atsako mechanizmą gali dar labiau padidinti įtampą Korėjos pusiasalyje ir platesniame Azijos regione.
Ekspertai jau anksčiau perspėjo, kad automatizuoti branduoliniai atsako modeliai kelia papildomą riziką krizės metu, nes sprendimų grandinė tampa trumpesnė ir mažiau priklausoma nuo politinės kontrolės.
Pchenjanas pastaraisiais metais nuosekliai stiprina savo branduolinę doktriną ir vis dažniau deklaruoja pasirengimą naudoti branduolinį arsenalą ne tik kaip atgrasymo priemonę, bet ir kaip aktyvaus karinio atsako instrumentą.
Šiaurės Korėja taip pat nuolat akcentuoja, kad JAV karinis buvimas regione ir bendros Vašingtono bei Seulo karinės pratybos yra tiesioginė grėsmė šalies saugumui.
