1204 m. kryžiuočiai nusiaubė Konstantinopolį ir sudavė smūgį Bizantijos imperijai
1204 m. balandžio 13 d. Konstantinopolyje vyksta intensyviausias plėšimo etapas po to, kai balandžio 12 d. kryžiuočiai pralaužė miesto sienas. Ketvirtojo kryžiaus žygio dalyviai, tarp kurių svarbų vaidmenį atliko Venecijos Respublika ir jos dožas Enrikas Dandolas, nukreipė karinę operaciją prieš vieną turtingiausių krikščioniško pasaulio miestų. Per kelias dienas iš miesto buvo išgabentos relikvijos, aukso atsargos, meno kūriniai, o Konstantinopolio ekonominė ir kultūrinė sistema buvo praktiškai sugriauta. Šis smūgis Bizantijos imperijai turėjo ilgalaikių pasekmių – nors imperija formaliai atsikūrė 1261 m., ji niekada nebeatgavo buvusios galios, o jos silpnėjimas atvėrė kelią galutiniam žlugimui 1453 m.
1598 m. Nanto ediktas nutraukė religinius karus Prancūzijoje
1598 m. balandžio 13 d. Prancūzijos karalius Henrikas IV paskelbė Nanto ediktą, kuris užbaigė daugiau nei 30 metų trukusius religinius karus tarp katalikų ir protestantų. Šis dokumentas suteikė hugenotams teisę išpažinti tikėjimą, užimti valstybines pareigas ir turėti savo gynybines tvirtoves. Sprendimas stabilizavo valstybę, sumažino vidinę įtampą ir leido atkurti ekonomiką. Ediktas galiojo iki 1685 m., kai buvo panaikintas Liudviko XIV įsakymu.
1742 m. Hendelio „Mesijas“ premjera tapo kultūriniu lūžio tašku
1742 m. balandžio 13 d. Dubline pirmą kartą atlikta Georgo Frydricho Hendelio oratorija „Mesijas“. Premjera buvo surengta kaip labdaros koncertas, o surinktos lėšos skirtos kaliniams ir ligoninėms. Kūrinys greitai išpopuliarėjo dėl savo muzikinės struktūros ir emocinio poveikio, o „Aleliuja“ choras tapo vienu žinomiausių klasikinės muzikos fragmentų. Per kelis dešimtmečius „Mesijas“ tapo nuolat atliekamu kūriniu Europoje ir vėliau visame pasaulyje.
1919 m. Amritsaro žudynės radikalizavo Indijos nepriklausomybės judėjimą
1919 m. balandžio 13 d. Amritsaro mieste britų kariuomenė atidengė ugnį į taikią minią Džalianvalos Bago sode. Generolo Redžinaldo Daierio vadovaujami kariai paleido apie 1650 šūvių į tūkstančius civilių. Oficialiai žuvo 379 žmonės, tačiau realus aukų skaičius galėjo viršyti 1000. Šis įvykis tapo lūžio tašku Indijos istorijoje – jis sustiprino pasipriešinimą britų valdžiai ir iškėlė Mahatmos Gandžio vadovaujamo judėjimo svarbą.
1941 m. SSRS ir Japonijos neutralumo paktas pakeitė Antrojo pasaulinio karo balansą
1941 m. balandžio 13 d. Maskvoje pasirašytas Sovietų Sąjungos ir Japonijos neutralumo paktas. Susitarimas garantavo, kad abi valstybės nesipuls viena kitos. Tai leido Sovietų Sąjungai perkelti dalį Sibiro divizijų į Vakarų frontą kovai prieš nacistinę Vokietiją, o Japonijai sutelkti dėmesį į Ramiojo vandenyno regioną. Sprendimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai.
1970 m. „Apollo 13“ krizė parodė technologinį žmonijos atsparumą
1970 m. balandžio 13 d. NASA misijos „Apollo 13“ metu įvyko deguonies bako sprogimas, kuris pavertė Mėnulio misiją gelbėjimo operacija. Astronautai Džimas Lovelas, Džekas Svigertas ir Fredas Heisas liko be pagrindinių gyvybės palaikymo sistemų, tačiau Žemėje dirbę inžinieriai per kelias dienas sukūrė sprendimus, leidusius jiems saugiai sugrįžti. Ši misija tapo vienu žinomiausių krizės valdymo pavyzdžių technologijų istorijoje.
1975 m. Libano pilietinio karo pradžia destabilizavo Artimuosius Rytus
1975 m. balandžio 13 d. Beirute įvykęs ginkluotas susirėmimas tarp krikščionių falangistų ir palestiniečių kovotojų peraugo į pilietinį karą. Konfliktas truko iki 1990 m. ir nusinešė apie 120 000–150 000 gyvybių. Jis įtraukė regionines ir tarptautines jėgas, smarkiai paveikė Libano valstybės struktūrą ir viso regiono geopolitinę pusiausvyrą.
1997 m. Tigerio Woodso pergalė pakeitė profesionalaus golfo istoriją
1997 m. balandžio 13 d. Tigeris Woodsas laimėjo „Masters“ turnyrą 12 smūgių persvara. Būdamas 21 metų jis tapo jauniausiu šio turnyro nugalėtoju ir pirmuoju afroamerikiečiu čempionu. Ši pergalė padidino golfo populiarumą, pritraukė naują auditoriją ir pakeitė sporto komercinį modelį.
2004 m. Europos Sąjungos plėtra pakeitė žemyno politinį žemėlapį
2004 m. pavasarį buvo užbaigtas didžiausios Europos Sąjungos plėtros procesas, į kurį įtrauktos 10 valstybių, tarp jų ir Lietuva. Nors oficialus įstojimas įvyko 2004 m. gegužės 1 d., sprendimų priėmimas ir ratifikavimas vyko ankstesniais mėnesiais. Ši plėtra iš esmės pakeitė Europos ekonominę ir politinę struktūrą.
2017 m. JAV pirmą kartą panaudojo galingiausią nebranduolinį ginklą
2017 m. balandžio 13 d. Jungtinės Amerikos Valstijos Afganistane panaudojo GBU-43/B bombą, dar vadinamą „visų bombų motina“. Šis daugiau nei 11 tonų svorio sprogmuo buvo numestas Nangarharo provincijoje prieš „Islamo valstybės“ tunelių tinklą. Tai buvo pirmas kartas, kai šis ginklas panaudotas kovinėje operacijoje, demonstruojant karinę galią ir technologinį pranašumą.
