Naujas triukas Lietuvoje: mažinti produktų kiekį pakuotėse ir didinti kainas?
Lietuvoje vis dažniau pastebima nauja vartotojų klaidinimo tendencija – produktų pakuotės mažėja, o kaina išlieka tokia pati arba net didėja. Pavyzdžiui, pieno produktai, kruopos, sviestas, pjaustyta mėsa ir saldumynai parduodami mažesnėse pakuotėse, tačiau vizualiai beveik nesiskiria nuo senesnių versijų. Ši praktika ne tik trikdo pirkėjų lūkesčius, bet ir skatina paslėptą kainų infliaciją.
Panaši situacija kilo Vokietijoje, kur vartotojų gynėjai pateikė ieškinį „Milka“ šokolado gamintojui „Mondelez Deutschland GmbH“. Bendrovė sumažino šokolado plytelių svorį nuo 100 g iki 90 g, tačiau pakuotės dizainas beveik nepakito, o kaina pakilo nuo 1,49 iki 1,99 euro[1].
Ekspertų vertinimu, tai reiškia beveik 50 proc. paslėptą infliaciją – vartotojai už tą patį produktą faktiškai moka beveik dvigubai daugiau. „Milka Alpenmilch“ gamintojai netgi pelnė pažeminantį „apgaulės Oskarą“ („Goldener Windbeutel 2025“) už drąsiausią reklaminį melą.
Bendrovė tvirtina, kad naujas svoris nurodytas pakuotėje, o informacija skelbiama internete ir socialiniuose tinkluose. Vartotojų gynėjai teigia, kad šie ženklai sunkiai įskaitomi ir dažnai uždengti dėžutės kraštu, todėl pirkėjai klaidinami.
Paslėpta infliacija Lietuvoje tapo įprasta nuo 2008 m. finansų krizės. Šokoladas „Karūna“ per pastaruosius metus sumažėjo nuo 100 g iki 80 g, o kaina išaugo nuo 0,99 iki 2,39 euro. Pakuotės dydis vizualiai nesikeičia, todėl vartotojai dažnai nepastebi tikrosios kainos infliacijos.
Toks reiškinys turi ir atskirą savo pavadinimą – shrinkfliacija (angl. shrinkflation).
Pasaulyje baudžiama už „paslėptą kainodarą“
Tarptautiniu mastu šiuos triukus jau pradeda reguliuoti įstatymai. Prancūzijoje nuo 2024 m. prekybininkai privalo aiškiai ženklinti sumažintas pakuotes, o Europos Sąjunga rengia bendrus standartus visoms narėms, įpareigojančius aiškiai informuoti apie pakuotės dydžio ar produkto sudėties pokyčius.
Australija taip pat ruošia kainodaros kodeksą, kuris numato baudas už paslėptą kainų didinimą.
Byla prieš „Milka“ gali tapti precedentiniu sprendimu Europoje, kuris įpareigotų gamintojus sąžiningai informuoti vartotojus. Ekspertai pabrėžia, kad tik aiškiai nurodytas pakuotės dydis ir produkto turinys leidžia pirkėjui priimti pagrįstą sprendimą ir apsisaugoti nuo paslėptos infliacijos.
Kokios kainos parduotuvėse vyravo spalį?
Ruduo tradiciškai atneša kainų svyravimus Lietuvos parduotuvėse. Rugsėjo mėnesį prekybininkai stebi pirkėjų elgesį, o artėjant šventėms kyla pagunda šiek tiek pakelti kainas, kad vėliau būtų galima pasiūlyti nuolaidas arba padidinti pelną. Remiantis Pricer.lt pateikta analize, 2025 metų spalio mėnesį pigiausių maisto produktų krepšelio vidutinė kaina, lyginant su rugsėju, sumažėjo 0,72 euro (-1 proc.), tačiau, palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, krepšelis brango 5,6 proc., o lyginant su prieškariniu 2021 metų spalio mėnesiu – net 28,7 proc.[2]
Reikšmingiausiai brango juodasis šokoladas „Karūna“, pigiausi obuoliai, vištų kiaušiniai, pigiausias jogurtas, broilerių ketvirčiai ir virta „Samsono Daktariška“ dešra. Tuo tarpu pigiausi ryžiai, bulvės, pomidorai ir juodoji arbata atpigo 10–15 proc.
Tendencijos rodo, kad ruduo išlieka tradiciniu kainų kilstelėjimo laikotarpiu, tačiau galutinė kaina priklausys nuo pirkėjų elgesio ir prekybos tinklų strategijos. Todėl artėjant metų pabaigai, vartotojams verta atidžiai planuoti pirkinius, stebėti akcijas ir lyginti kainas, kad išlaidos maistui būtų kuo mažesnės.
Priprasti prie kylančių maisto kainų – įmanoma?
Tuo tarpu nors Lietuvos gyventojai vis dar jaučia augančias išlaidas maistui, jau galima teigti, kad prie naujos realybės ir kainų augimo prisitaikė. Kasmetinė „Citadele“ banko apklausa rodo, kad tik 13 proc. respondentų teigia smarkiai ribojantys pirkinius dėl išlaidų didėjimo, o 56 proc. mano, kad jų išlaidos nepasikeitė arba padidėjo tik šiek tiek, todėl jie vis dar gali sau leisti įprastą vartojimą[3].
Labiausiai kainų pokyčius jaučia jauni žmonės nuo 18 iki 39 metų.
Valstybinės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. spalį maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje per metus išaugo vidutiniškai 5 proc., daugiausia brango kava, arbata, kakava, cukrus, šokoladas bei pieno produktai. Duonos, grūdų produktų ir daržovių kainos augo lėčiau.
Ekspertai pabrėžia, kad jokio maisto segmento kainos nebuvo sumažėjusios, todėl vartotojai tapo racionalesni – dažniau lygina kainas, planuoja pirkinius ir perka akcijų metu.
