<h2>„Shell“ ir „Lukoil“ sandoris</h2>
<p>Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės kompanija, energetikos milžinė „Shell“ sutiko parduoti daugiau kaip 400 savo degalinių Rusijoje antrai pagal dydį šalies naftos gamintojai „Lukoil“. „Lukoil“ yra didžiausia Rusijos naftos gamintoja po valstybės remiamos „Rosneft“.</p>
<p>Skelbiama, kad šis sandoris palies 411 degalinių ir išsaugos apie 350 darbo vietų[1]. Į pardavimo sandorį taip pat įeina tepalų maišymo gamykla, esanti maždaug už 200 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos.</p>
<p>Tai bus pirmasis stambus sandoris naftos ir dujų pramonėje nuo tada, kai dauguma Vakarų bendrovių po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė skubiai palikti šalį arba perleisti savo verslą kitoms kompanijoms[2]. </p>
<p>Energetikos kompanijos, kaip generuojančios milžinišką finansinę galią, buvo tarp įmonių, patiriančių didžiausią spaudimą pasitraukti iš šalies agresorės. „Shell“ vasario mėnesį paskelbė, kad parduos savo valdomą turtą Rusijoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/keming-tan-ik4ekkqxgms-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pardavimui dar reikia Rusijos antimonopolinės tarnybos pritarimo</h2>
<p>„Shell Neft“, antrinė tarptautinės „Shell“ kompanijos įmonė Rusijoje, bus parduota už neatskleistą sumą. Pardavimui dar turi pritarti Rusijos antimonopolinė tarnyba.</p>
<blockquote>
<p>Huibertas Vigeveno, „Shell“ padalinio Jungtinėje Karalystėje direktorius patvirtino, kad bendrovė pirmenybę teikia su „Shell“ mažmeninės prekybos verslu susijusių darbuotojų gerovei, teigdamas, kad sandoris bus sudarytas atsižvelgiant į daugiau kaip 350 darbuotojų darbo vietų išsaugojimą.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu „Lukoil“ viceprezidentas, atsakingas už rafinuotų produktų pardavimus, Maksimas Dondė teigia, kad aukštos kokybės standartų „Shell“ verslo Rusijoje įsigijimas puikiai atitinka „Lukoil“ strategiją ir siekį plėtoti mažmeninę prekybą bei tepalų verslą.</p>
<blockquote>
<p>Akcentuojama ir tai, kad Rusijos naftos milžinė „Lukoil“ per metus nuo sandorio užbaigimo ketina pakeisti degalinių, kurias perka iš „Shell“, pavadinimą[3].</p>
</blockquote>
<p>Šis sandoris aiškiai parodė, kad potencialių pirkėjų trūkumas didina Rusijos izoliaciją komerciniuose sektoriuose. Toms tarptautinėms grupėms, kurios siekia pasitraukti iš Rusijos, galimybes suteikia vos kelios pajėgios bendrovės.</p>
<p>Dėl to finansiškai tai ne visuomet yra sėkmingas ėjimas, kuris palaikomas gali būti nebent žvelgiant iš socialinės, darbuotojų gerovės perspektyvos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jean-christophe-gougeon-t8bdfvkhnqy-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nepaisant sankcijų, pelnas auga it ant mielių</h2>
<p>Gegužės mėnesio pradžioje „Shell“ pranešė apie rekordinį ketvirčio pelną. Tai neturėtų stebinti, nes energetikos įmonės ir toliau gauna naudos iš sparčiai augančių naftos ir dujų kainų.</p>
<blockquote>
<p>Per pirmuosius tris šių metų mėnesius „Shell“ uždirbo 9,13 mlrd. JAV dolerių: beveik trigubai daugiau nei 3,2 mlrd. JAV dolerių pelno, apie kurį paskelbė per tą patį praėjusių metų laikotarpį.</p>
</blockquote>
<div>
<p>Įvykus Rusijos invazijai į Ukrainą, „Shell“ viešai žadėjo nebepirkti naftos iš Rusijos, tačiau sutartys, pasirašytos iki invazijos į Ukrainą ir toliau yra vykdomos.</p>
</div>
<p>Nors Vakarų šalys Rusijai taiko skirtingas naftos produktų importo ir pirkimo sankcijas, bendro konsensuso nebuvimas ribojimus <a href="/sankcijos-neveikia-vakarai-ir-toliau-slapta-perka-rusiska-nafta">leidžia apeiti.</a></p>
<p>Nuo karo pradžios, smarkiai pakilus naftos ir dujų kainoms, Europos Sąjunga iš Rusijos per mėnesį importuoja apie 22 mlrd. eurų vertės iškastinio kuro, palyginti su 2021 m., kai vidutiniškai per mėnesį buvo importuojama apie 12 mlrd. eurų vertės išteklių.</p>
<blockquote>
<p>Taigi, Europos šalys ir toliau perka rusišką naftą: perkami bareliai, kuriuose produkto iš Rusijos yra maždaug 49,99 proc. Kiti produktai yra įvairios priemaišos. Taip nepažeidžiamos sankcijų nuostatos. Plačiau apie šią situaciją rašėme <a href="/sankcijos-neveikia-vakarai-ir-toliau-slapta-perka-rusiska-nafta">čia</a>.</p>
</blockquote>
<p>Pati „Shell“ teigė, kad pasitraukimas iš Rusijos sandorių, įskaitant visų bendrų verslo įmonių su Rusijos valstybine energetikos įmone „Gazprom“ akcijų paketų pardavimą, jai kainavo apie 3,9 mlrd. JAV dolerių.</p>
<p>Rusija yra trečia didžiausia pasaulyje naftos gamintoja po JAV ir Saudo Arabijos.</p>
