Mokesčių deklaracijų pildymui – pabaiga? VMI pristatė ilgalaikius planus

Mokesčių deklaravimas gali pasikeisti iš esmės

Kasmetinis prisijungimas prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemos, pajamų tikrinimas ir deklaracijų pildymas ateityje gali tapti praeitimi. VMI svarsto esminius pokyčius, kurie gyventojus išlaisvintų nuo dalies įprastų mokestinių procedūrų – deklaracijas už juos galėtų ne tik parengti, bet ir automatiškai pateikti pati institucija. Dar ambicingesnė vizija – sistema, kurioje tradicinių mokesčių deklaracijų apskritai nebereikėtų.

Tokius planus trečiadienį, spalio 14 dieną, Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatė VMI viršininkas Martynas Endrijaitis. Jo teigimu, mokesčių administravimas turėtų tapti paprastesnis tiek gyventojams, tiek verslui, o šiuolaikinės technologijos leistų atsisakyti dalies dabar įprastų formalumų.

Svarbiausias numatomų pokyčių principas – kuo daugiau veiksmų atlikti automatiškai, naudojantis valstybės institucijų jau turimais duomenimis. Tai reikštų, kad gyventojams ateityje galėtų nebereikėti patiems suvedinėti informacijos, kurią VMI jau yra gavusi iš kitų šaltinių.

„Pagrindinis tikslas – elektroninės paslaugos. Ne tik kad VMI formuotų preliminarias deklaracijas, kas yra daroma, bet ir už žmogų ar verslą jas pateiktų“, – parlamentarams sakė M. Endrijaitis.

Vis dėlto VMI vadovas pabrėžė, kad tokia sistema neatsiras iš karto. Tam būtina modernizuoti informacines sistemas, užtikrinti sklandų duomenų apsikeitimą ir išspręsti techninius iššūkius.

Pirmieji pokyčiai paliestų turto ir NT deklaracijas

Vienas iš VMI numatomų žingsnių – automatinis gyventojų turto deklaracijų rengimas ir pateikimas. Pasak M. Endrijaičio, institucija jau dabar turi didelę dalį reikalingų duomenų, todėl siekiama juos panaudoti taip, kad gyventojams nebereikėtų kiekvieną kartą patiems atlikti deklaravimo procedūrų.

„Kalbame, kad VMI pati suformuotų turto deklaracijas, o ne kaip dabar žmonėms reikia jungtis, pildyti. Mes daugelį duomenų turime, tai patys suformuojame ir pateikiame“, – aiškino VMI vadovas.

Panašius sprendimus planuojama taikyti ir nekilnojamojo turto apmokestinimui. Komercinio NT mokesčio atveju numatoma parengti preliminarias deklaracijas, kurias mokesčių mokėtojams tereikėtų pateikti.

Ilgalaikiuose planuose – ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijų automatinis pateikimas. Vis dėlto tai dar nėra įgyvendintas sprendimas, todėl kol kas gyventojams galioja įprasta deklaravimo tvarka.

M. Endrijaičio teigimu, ateityje, kai mokesčių administratorius reikalingus duomenis galės gauti realiuoju laiku, gali keistis ir pats deklaravimo principas.

„Kaip sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), čia jau dešimt metų į priekį žiūrint, po truputį apskritai deklaracijų neliks, nes jeigu mes duomenis gausime realiuoju laiku, nebereikės tiek deklaracijų už praėjusius laikotarpius“, – teigė jis.

Tačiau tokiai sistemai sukurti reikės laiko. VMI šiuo metu vykdo informacinių sistemų sujungimo projektą, kuris susiduria su techniniais sunkumais ir išteklių trūkumu. Dėl šių priežasčių pokyčiai numatomi palaipsniui.

Didesnis dėmesys – šešėlinei ekonomikai ir rizikingiems sektoriams

Greta deklaravimo supaprastinimo VMI planuoja stiprinti mokesčių kontrolę. Vienas pagrindinių ateinančių penkerių metų tikslų – mažinti šešėlinės ekonomikos mastą ir efektyviau nustatyti galimus mokestinius pažeidimus.

Pasak VMI vadovo, Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro apie penktadalį bendrojo vidaus produkto (BVP). Institucija sieks, kad šis rodiklis ilgainiui sumažėtų ir būtų mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį.

„Žiūrint nuo BVP, turime apie 20 proc. šešėlinę ekonomiką. Tikslas yra siekti, kad ji būtų mažesnė nei ES vidurkis“, – sakė M. Endrijaitis.

Tam VMI kasmet ketina nustatyti ir peržiūrėti nuo trijų iki penkių didžiausios mokestinės rizikos sektorių. Būtent juose būtų sutelkiama daugiau kontrolės išteklių, o pirmaisiais metais siekiama 20 proc. padidinti tikslinių patikrinimų efektyvumą.

Šiuo metu tarp rizikingiausių sričių įvardijama virtuali erdvė, skaitmeninės platformos, kriptoturto sektorius, statybos ir nekilnojamojo turto rinka.

Daugiau dėmesio numatoma skirti ir įmonėms, kurių vadovai anksčiau buvo susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo schemomis. Taip pat bus vertinamos įmonės, kurių apyvarta nesiekia 45 tūkst. eurų ribos, nuo kurios paprastai atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.

Mokestinių rizikų nustatymui ketinama plačiau naudoti dirbtinį intelektą. Tikimasi, kad pažangesnė duomenų analizė leis tiksliau atrinkti tikrintinus mokesčių mokėtojus ir sumažinti perteklinius patikrinimus.

PVM kontrolėje – daugiau technologijų ir elektroninių sąskaitų

Kita svarbi VMI veiklos kryptis – PVM atotrūkio mažinimas. Šis rodiklis parodo skirtumą tarp teoriškai turėtų būti surenkamų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų.

Pasak M. Endrijaičio, institucija yra parengusi daugiau kaip 40 priemonių planą, kuriuo siekiama geriau nustatyti galimus pažeidimus ir užtikrinti tinkamą mokesčio apskaičiavimą.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas PVM atskaitai, nulinio tarifo taikymui ir sandoriams su kitų Europos Sąjungos valstybių bei trečiųjų šalių įmonėmis.

Svarbiu pokyčiu gali tapti ir platesnis elektroninių PVM sąskaitų faktūrų naudojimas. VMI dalyvauja Europos Komisijos projekte, kuriuo siekiama tokių sąskaitų taikymą plėsti ne tik tarpvalstybiniuose, bet ir Lietuvos vidaus sandoriuose.

„Sutikome būti vieni iš lyderių, kurie vieni pirmųjų diegia šią sistemą“, – apie projektą sakė M. Endrijaitis.

Kol kas su Europos Komisija diskutuojama, kaip sistema turėtų būti diegiama ir kokių papildomų išlaidų ji galėtų pareikalauti iš verslo.

Taip pat numatoma toliau plėsti išmaniųjų kasos aparatų naudojimą, atsižvelgiant į verslo atstovų išsakytas pastabas.

Stebės įmonių sandorius ir pinigų judėjimą į užsienį

VMI ateinančiais metais daugiau dėmesio ketina skirti ir pelno mokesčio rizikoms. Tarp stebimų sričių – pajamos natūra, palūkanų sąnaudos, išmokos į užsienį bei ilgą laiką nuostolingai veikiančios įmonės.

Institucija taip pat planuoja atidžiau vertinti tarpusavio sandorius vykdančias įmonių grupes, sudėtingus nekilnojamojo turto sandorius ir atvejus, kai lėšos išvedamos iš Lietuvos.

Atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas, svarstoma atnaujinti atsitiktinių mokestinių patikrinimų praktiką. Tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų būti tikrinamos ne tik pagal iš anksto nustatytus rizikos kriterijus, bet ir atsitiktinės atrankos būdu.

Sieks sujungti institucijų duomenis ir stiprinti kibernetinį saugumą

Dar viena numatyta VMI veiklos kryptis – glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis. Jau pradedamos diskusijos dėl bendros duomenų platformos, kurioje informacija galėtų keistis VMI, „Sodra“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Registrų centras, Muitinė ir kitos institucijos.

Tikimasi, kad geresnis duomenų prieinamumas padėtų ne tik efektyviau nustatyti mokestines rizikas, bet ir supaprastintų paslaugas gyventojams bei verslui.

Kartu VMI ketina daugiau dėmesio skirti mokesčių mokėtojų švietimui. Tarp prioritetinių grupių įvardijamas jaunimas, finansinių technologijų sektorius ir įmonės, savo veikloje naudojančios dirbtinį intelektą.

M. Endrijaitis pabrėžė, kad finansinių technologijų sektoriuje svarbu neapsiriboti vien kontrole, bet ir aktyviai bendradarbiauti su verslu, aiškinti mokestines prievoles bei padėti išvengti klaidų.

Ateinančiais metais taip pat numatoma stiprinti darbuotojų etikos standartus, antikorupcinę aplinką ir kibernetinį saugumą. Didžiausias dėmesys šioje srityje bus skiriamas kritinių informacinių sistemų apsaugai, prieigos prie duomenų kontrolei, grėsmių stebėsenai ir darbuotojų pasirengimui reaguoti į kibernetinius incidentus.

Nors gyventojams bene aktualiausia žinia – galimybė ateityje nebeprivalėti patiems teikti dalies mokesčių deklaracijų, VMI pabrėžia, kad šie pokyčiai priklausys nuo technologinių galimybių ir informacinių sistemų modernizavimo. Kol kas tai ilgalaikė institucijos kryptis, o ne jau įsigaliojusi nauja deklaravimo tvarka.