Gavėjo patikra pervedant eurus: kada perspėjimas tik techninis, o kada verta stabtelėti

Pervedant eurus euro zonoje mokėjimo lange gali pasirodyti perspėjimas, kad gavėjo duomenys nesutampa. Taip veikia gavėjo patikra: sistema lygina įvestą gavėjo vardą ar pavadinimą su sąskaitos numeriu, todėl sutapimas ne visada turi būti šimtaprocentinis. Dažnai priežastis būna smulkus rašybos skirtumas, bet kartais perspėjimas padeda pastebėti sukčiavimą.

Ką daro gavėjo patikra ir nuo kada ji veikia

Tai papildoma apsaugos priemonė pervedimams eurais euro zonos šalyse. Ji pradėta taikyti prieš metus. LRT autorė Žygeda Augonė savo tekste rašo: „Praėjo metai nuo tada, kai eurozonos šalyse atliekant pervedimus eurais pradėta taikyti papildoma apsaugos priemonė – gavėjo patikra.“

Svarbu: patikra tik informuoja apie neatitikimą. Ji automatiškai neblokuoja ir neatšaukia pervedimo. Galutinį sprendimą, ar mokėti toliau, priima pats klientas.

Kada neatitikimas gali būti tik techninis

Dažniausiai neatitikimą sukelia skirtingai įrašytas gavėjo pavadinimas. Tai gali lemti:

• sutrumpintas pavadinimas;
• praleista teisinė forma (pavyzdžiui, UAB ar MB);
• skirtingos lietuviškos raidės;
• kabutės ar kiti simboliai.

Kartais oficialus gavėjo pavadinimas tiesiog netelpa dėl simbolių skaičiaus ribojimo. Tada sąskaita gali būti teisinga, nors pavadinimas atrodo kitaip.

Kada verta sustoti

Gyventojams patariama gavus perspėjimą padaryti kelių sekundžių pauzę ir dar kartą pasitikrinti sumą, pavadinimą bei sąskaitos numerį. Juos reikėtų palyginti su sąskaita faktūra, sutartimi ar kitu patikimu šaltiniu.

Jei abejonių lieka, susisiekite su gavėju anksčiau naudotu patikimu kontaktu, o ne tuo, kuris nurodytas pačiame įtartiname laiške ar žinutėje.

Statistika rodo, kad perspėjimai nėra beprasmiai. Pasak „Swedbank“ duomenų, per pirmuosius metus maždaug kas antras perspėjimą gavęs klientas sustoja, patikslina duomenis arba nutraukia mokėjimą. Tokie mokėjimai sudaro tik nedidelę bendro srauto dalį. Banko statistikos metodika ir laikotarpio detalės nepaskelbtos, todėl skaičių reikėtų vertinti kaip bendrą orientyrą.

Kaip sukčiai gali pasinaudoti rekvizitais

Įmonės ypač pažeidžiamos, kai sukčiai bando perimti verslo susirašinėjimą ir pakeisti mokėjimo rekvizitus. Viena schema – apsimestinis tiekėjo laiškas su pranešimu apie pasikeitusią banko sąskaitą. Sukčiai gali imituoti tikrą susirašinėjimą ir spausti skubėti, pavyzdžiui, prašyti sumokėti tą pačią dieną.

Jie taip pat gali palikti tą patį gavėjo pavadinimą, bet pakeisti sąskaitos numerį. Todėl įtartini yra netikėti sąskaitos, pavadinimo ar banko pasikeitimai. Konkrečios realios bylos šiame kontekste nenurodomos, pateikiamos tik tipinės schemos.

Ką daryti gavus perspėjimą: trumpas sąrašas

• Nespauskite „patvirtinti“ skubėdami, net jei prašoma sumokėti tą pačią dieną.
• Palyginkite sąskaitos numerį ir pavadinimą su sąskaita faktūra ar sutartimi.
• Pasikeitusius rekvizitus patikrinkite kitu, anksčiau žinomu kontaktu, pavyzdžiui, paskambinę numeriu, kurį jau turėjote.
• Įmonėms: banko sąskaitos pakeitimo netvirtinkite vien pagal el. laišką.
• Didesnės vertės ar neįprastiems mokėjimams taikykite keturių akių principą – kad duomenis patikrintų du žmonės.
• Jei abejojate arba jau pervedėte pinigus, kuo greičiau kreipkitės į savo banką (numeris nurodytas ant kortelės ar banko svetainėje).

Kur patikra negalioja ir kas dar gali keistis

Patikra taikoma pervedimams eurais euro zonoje. Jei mokėjimas vyksta į ne euro zonos banką, gavėjo patikros nebus. Net Europoje ne visi pervedimai patenka į jos taikymo sritį. Tad nesulaukus perspėjimo, duomenų tikrinti vis tiek reikia.

Sistema jau veikia. Jei bankai atnaujins savo pranešimus ar taisykles, gali keistis perspėjimų formuluotės ir kai kurios detalės. Tikslių pakeitimų datų kol kas nėra. Prieš mokėdami pasitikrinkite savo banko pateikiamą informaciją.