30 tūkst. eurų auka yra viena didžiausių pavienių gyventojų įmokų fonde
Sausio viduryje Valstybės gynybos fondas sulaukė 30 tūkst. eurų savanoriškos įmokos iš privataus asmens. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, tai viena didžiausių iki šiol užfiksuotų pavienių gyventojų aukų šiam fondui.
Ministerija nurodo, kad tokio dydžio įmokos gyventojų segmente yra retos. Iki šiol fonde sukaupta 239 300 eurų savanoriškų įmokų, todėl ši vienkartinė auka sudaro reikšmingą visos savanoriškos paramos dalį.
„Esame nuoširdžiai dėkingi senjorui už prasmingą indėlį į Valstybės gynybos fondą ir visų mūsų saugumą. Tai dar kartą parodo, kad Lietuvos piliečiai supranta geopolitinius iššūkius ir yra pasirengę prisidėti prie valstybės atsparumo didinimo“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.[1]
Pagrindinės fondo lėšos formuojamos ne iš aukų, o iš valstybės biudžeto
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad Valstybės gynybos fondo veikla nėra grindžiama savanoriškomis gyventojų ar verslo įmokomis. Didžioji dalis fondo lėšų surenkama iš valstybės biudžeto pajamų – pelno, akcizų, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčių, taip pat saugumo įnašo ir kitų įstatyme numatytų šaltinių.
2025 metais iš fondo krašto apsaugai buvo skirta apie 356 mln. eurų. Šios lėšos panaudotos ginkluotės ir transporto priemonių įsigijimui, NATO brigados ir kitos karinės bei dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai, mobilumo ir kontrmobilumo priemonėms, civilinei saugai.
Pagal patvirtintą 2026–2028 metų biudžetą, 2026 metais Valstybės gynybos fondo finansavimas turėtų siekti apie 710 mln. eurų. Šiame kontekste savanoriškos įmokos, įskaitant ir didesnes pavienes aukas, sudaro tik nedidelę bendro finansavimo dalį.
Gynybos finansavimo kontekste išsiskiria ir sparčiai auganti pramonė
Lygiagrečiai valstybės gynybos finansavimui plečiasi ir gynybos bei saugumo pramonė. Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo teigimu, šio sektoriaus įmonių apyvarta per pastaruosius metus augo apie 50 procentų – gerokai sparčiau nei bendra pramonė.
„Valstybė tikrai kuria palankią aplinką kurti gynybos ir saugumo pramonės sprendimus, tą matome ir skaičiuose – apyvarta, pajamos gynybos ir saugumo pramonės per metus – nuo 2023 iki 2024 ir nuo 2024 iki 2025 metų – paaugo 50 proc., kai visas bendrosios pramonės pajamingumas paaugo gal 3 proc.“, – sakė E. Grikšas.[2]
Šiuo metu gynybos sektorių Lietuvoje sudaro apie 80 įmonių, iš kurių apie 70 procentų produkciją eksportuoja. Ministro teigimu, sektoriaus augimą lemia valstybės užsakymai, finansavimo programos ir tarptautiniai projektai, o ne visuomenės aukos, kurios gynybos finansavimo sistemoje išlieka simbolinės.
