<h2>Seniausias Šiaurės Amerikos gydytojas dirbo iki pat mirties</h2>
<p>Daktaras Čarlzas Morisas Godfris buvo vienas seniausių Šiaurės Amerikoje praktikuojančių gydytojų. Jis mirė savo namuose Madoke, Ontarijo valstijoje, liepos 24 d., taip ir nespėjęs sulaukti savo 105-ojo gimtadienio[1].</p>
<p>Č. M. Godfris neapleido taip mylėtos medicinos ir gydytojo darbo bei aktyviai dirbo iki 102 metų amžiaus. Kaip teigia jo šeima ir artimieji, vyras buvo šviesaus proto ir ganėtinai aktyvus iki pat paskutinio savo atodūsio.</p>
<p>Ilgus metus jis buvo laikomas vienu seniausių Šiaurės Amerikos gydytojų, nors šis rekordas niekuomet nebuvo pripažintas oficialiai.</p>
<p>Jo atsidavimas darbui ir pašaukimas medicinai galėjo nustebinti ne vieną: net sulaukęs daugiau nei 100 metų jis dirbo keturiose skirtingose Toronto medicinos klinikose keturias dienas per savaitę.</p>
<p>Patarimus dėl sveikatos dalino jis iki pat savo mirties, o jei ne netikėtai pasaulį sustabdžiusi 2020 m. koronaviruso pandemija, Č. M. Godfris tikriausiai dar kurį laiką būtų tęsęs aktyvią gydytojo praktiką.</p>
<p>Jo pasiekimai iš tiesų stebina. Šiaurės Amerikoje jis laikomas įžymiu gydytoju, fizinės medicinos ir reabilitacijos pradininku ir pionieriumi, kuris 1953 m. Toronto universitete įgijęs gydytojo diplomą, dešimtmečius padėjo žmonėms, skatindamas sveiką gyvenimo būdą ir optimizmą.</p>
<h2>Medicina buvo jo pašaukimas</h2>
<p>Č. M. Godfris gimė 1917 m. Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje. Dar ankstyvoje vaikystėje jis su šeima persikėlė į Kanadą, o Torontas tapo jo nuolatiniais namais. </p>
<p>Tai, kad Č. M. Godfris tapo mediku negali stebinti. Jo tėvas buvo fizioterapeutas, kuris neslėpė noro, jog jo sūnus sektų jo pėdomis ir paskatino jį studijuoti mediciną[2].</p>
<p>Antrojo pasaulinio karo metais, Č. M. Godfris daugiau nei penkerius metus tarnavo Kanados kariuomenėje ir ten spėjo įgyti kineziterapeuto kvalifikaciją. Sugrįžus, jis galutinai nusprendė savo gyvenimą sieti su medicina ir įstojo į Toronto universiteto medicinos mokyklą.</p>
<p>Besimokydamas universitete jis spėjo sukurti šeimą, tačiau tam, kad išgyventų, jam teko dirbti pašalinius darbus: vyras dirbo sargu ar valytoju, tuo tarpu jo žmona siekė įsitvirtinti slaugos srityje.</p>
<p>1953 m. jis baigė studijas, o 1956 m. gavo galimybę metams išvykti į Angliją, Oksfordą, kur gilino žinias neurologijos srityje.</p>
<p>1958 m. Č. M. Godfris gavo Karališkojo gydytojų koledžo stipendiją ir tapo Toronto Rytų bendrosios ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus direktoriumi. Ilgainiui, jis ėmė dirbti ir Sunnybrook'o medicinos centre bei Toronto reabilitacijos centre.</p>
<p>Jis taip pat buvo aplinkosaugos aktyvistas, kuriam rūpėjo aplinka ir žmonės. Būtent dėl to, kurį laiką jis buvo susidomėjęs politika.</p>
<p>Nuo 1975 m. iki 1977 m. jis dirbo su Ontarijo leidžiamosios įstatymų valdžios įstatymais, buvo Ontarijo Naujosios demokratų partijos narys 30-ajame parlamente, pagal Ontarijo įstatymų leidžiamąją asamblėją. Vis dėlto, po kelių metų politikoje jis pasitraukė, teigdamas, kad „politikai turi per daug viršininkų"[3].</p>
<p>Jis dirbo medicinos srityje iki 102 metų, o savo ilgaamžiškumą aiškino sveiku gyvenimu būdu: dažnai pabrėždavo, kad niekada nepersivalgo, nevartojo per daug alkoholio, o rūkyti metė dar per savo 40-ąjį gimtadienį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/julia-zyablova-s1v7hvuicg0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Seniausio JAV mediko rekordas priklauso kitam šimtamečiui</h2>
<p>Vis dėlto, Č. M. Godfris savo ilgamete praktika medicinoje turi konkurentų. Pasak Gineso rekordų knygos informaciją, JAV gydytojas Howardas Tuckeris yra laikomas seniausiu praktikuojančiu mediku pasaulyje.</p>
<p>Jis tik visiškai neseniai sustabdė aktyvią mediko praktiką, tačiau jis vis dar moko medicinos rezidentus Sent Vincento labdaros medicinos centre Klivlande, Ohajo valstijoje.</p>
<p>100 metų sulaukęs neurologas medicinoje dirba jau 75 metus, ir išgyveno tokius sudėtingus laikotarpius kaip koronaviruso pandemija, Didžioji depresija bei Antrasis pasaulinis karas[4].</p>
<p>Gydytojas H. Tuckeris niekada neskubėjo išeiti į pensiją ir į senatvės poilsį visuomet žiūrėjo atsargiai. Kaip teigė vieno reto interviu metu, „pensija yra ilgaamžiškumo priešas":</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad išeidamas į pensiją žmogus gali susidurti su padažnėjusia galimybe susiraukšlėti ir atsidurti slaugos namuose. Smagu išlikti gyvam ir dirbti. Tai džiuginantis darbas. Kiekvieną dieną išmokstu ko nors naujo."</p>
</blockquote>
<p>Dirbti jam niekada netrukdė ir puiki asmeninė sveikata. Jam neteko susidurti su rimtomis ligomis, pavyko išvengti širdies ligų, vėžio, demencijos ir kitų didelių sveikatos problemų, su kuriomis daugelis žmonių susiduria senstant.</p>
<blockquote>
<p>„Paveldimumas ir šeimos ilgaamžiškumas yra sveika pradžia. Tačiau ji turi būti palaikoma saikinga mityba, alkoholiu ir laime", – Gineso rekordų įraše aiškina pats H. Tuckeris.</p>
</blockquote>
