Senėjimo stabdymo būdai: kaip tai veikia?

Iki 2028 m. pasaulinė ilgaamžiškumo rinka pasieks beveik 183 mlrd. dolerių

Siekiui gyventi ilgiau atsidūrus turtingiausių verslininkų (retsykiais ir paprastų pasauliečių) dėmesio centre, ilgaamžiškumo paieškos tapo visuotiniu reiškiniu. Klausite: „Ko gi tokiu atveju griebiamasi?“ Tiesa ta, kad norėdami prailginti savo gyvenimą, žmonės pasitelkia peptidų procedūras, šalčio vonias, prabangias ilgaamžiškumo klinikas ir begalę kitų mažai tikėtinų, tačiau gana veiksmingų šiuolaikinių metodų^[1][2].

Kai kurie tyrimai rodo, jog novatoriškos sveikatinimosi tendencijos – ne iš piršto laužtos: kol vienos pristabdo ląstelių senėjimo procesus, kitos – gerina pažintines funkcijas ar net atitolina lėtinių ligų atsiradimą^[3]. Nepaisant to, svarbu į bet kurią iš šių praktikų žiūrėti tiesiog kaip į įrankius – į plaktukus, atsuktuvus ar dalgius – kurie nėra nei geri, nei blogi – bet, tam tikrais atvejais, galimai išties veiksmingi.

Pavyzdžiui, nieko nekainuojantis plūduriavimas ežere žiemą – kitaip tariant, didelio šalčio poveikis – padės susidoroti su stresu. Konkrečiau, panirus į ledinę vonią padidėja neurotransmiterių, tokių kaip epinefrinas ir dopaminas, gamyba, o tai iš karto turi jauninamąjį bei energizuojamąjį poveikį. Taip pat yra įrodymų, jog vidutinės trukmės bei ilgalaikėje perspektyvoje šaltis sumažina sisteminį uždegimą, kuris laikomas daugelio lėtinių ligų priežastimi.

Ilgiausiai pasaulyje gyvenantys žmonės renkasi augalinę mitybą

Daugelyje pasaulio Mėlynųjų zonų – teritorijų, kuriose žmonės dažnu atveju sulaukia 100 metų, – gyventojai dažniausiai maitinasi augaline mityba. Gydytojai antrina, neva griežtai ribojama mityba padeda reguliuoti organizmo cirkadinius ritmus; miego kokybė tuo tarpu beveik visada pagerėja apribojus kalorijų vartojimą vakaro valandomis. Svarbiausia įsidėmėti, jog atitinkami valgymo įpročiai ypatingai naudingi diabetu sergančiųjų sveikatai, tokiu būdu sustiprinant organizmo apsaugą ir išvengiant oksidacinio streso^[4].

Pabandykite atsisakyti mėsos, rinkdamiesi augalinę mitybą. Dar vienas ilgaamžiškumo receptas – atsisakyti gyvulinės kilmės baltymų, renkantis augalinę mitybą, kuri buvo įvesta į daugelį Mėlynųjų zonų^[5]. Harvardo medicinos mokyklos profesorius bei ilgaamžiškumo tyrėjas Davidas Sinclairas tvirtina, esą daug gyvulinių baltymų turinti mityba padeda žmonėms geriau jaustis tik trumpą laiką:

„Esu įsitikinęs, ir tai rodo populiacijos tyrimų duomenys, jog mėsiški patiekalai nėra ilgaamžiškumą didinanti aplinkybė, veikiau priešingai“, – sakė jis.

Raudonos šviesos terapija. Kai kurie tyrimai rodo, kad nuo penkių iki dvidešimties minučių veikiant raudonai šviesai galima padidinti junginio, kuris teikia ir kaupia ląstelių energiją, gamybą. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, jog suprastume raudonosios šviesos terapijos naudą bei mechanizmus, yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad ji naudinga gerinant tam tikras odos ligas, įskaitant aknę, senėjimą, plaukų slinkimą, žaizdų būklę bei saulės padarytą žalą.

Ashwagandha: nuo nerimo mažinimo iki pažinimo funkcijų stiprinimo. Ashwagandha – tai žolė, neretai įeinanti į tokio paties pavadinimo papildus, kuri ilgą laiką buvo naudojama senėjimui stabdyti. Linkstama prie išvados, kad pastaroji ne tik mažina kortizolį ir gerina miegą, bet gali būti perspektyvi priemonė ir senėjimo stabdymui.

Ilgaamžiškumo klinikos – turtingiausių pasaulio žmonių meka

Ilgaamžiškumo klinikos įgauna pagreitį turtingų žmonių tarpe, norinčių pragyventi varguolius kaimynus. (Akivaizdu, jog kai esi pasiturintis, gyvenime yra daug daugiau nei jachtos, dvarai, sportiniai automobiliai ir prabangūs dizainerių marškiniai, siekiant sveikatos kaip naujosios prabangos.)

Šiomis dienomis į ilgaamžiškumo klinikas plūsta amžinosios sveikatos idėja apsėstų klientų būriai: centrai, siūlantys viską nuo genetinių tyrimų iki papildų kokteilių bei asmeninių gydymo planų, kurie tariamai padeda žmonėms gyventi ilgiau, traukia mases iš daugelio skirtingų Žemės kampų.

Įspūdingą statistiką liudija ir Pasaulinio sveikatos instituto duomenys, pabrėžiantys, kad vartotojų išlaidos sveikatingumo produktams bei su tuo susijusioms paslaugoms nuo pandemijos smarkiai išaugo, prisidėdamos prie 5,6 trilijono dolerių vertės sveikatingumo rinkos. Kita vertus, ilgaamžiškumo erdvė nėra pilnai reguliuojama, dėl ko net ir aukščiausio lygio klinikos siūlo viso labo eksperimentinį gydymą, be mediciniškai patikrintų metodų.

„Hooke“ ilgaamžiškumo centras Londone pasisako už ankstyvą intervenciją, galinčią išgydyti daugumą ligų. Įstaiga klientams siūlo tris narystės lygius. Tuo tarpu populiarioji „Healthspan“ narystė kainuoja beveik 36 000 eurų per metus.

„Clinique La Prairie“, įsikūrusi nedideliame kurortiniame miestelyje Ženevos ežero pakrantėje, yra žinoma kaip viena iš svarbiausių ilgaamžiškumo vietų pasaulyje. Pastaroji gyvuoja daugiau nei 90 metų, ir per tą laiką įgijo reputaciją tarp turtingųjų, trokštančių sulėtinti senėjimo procesus. Vienos prabangios savaitės kainos (kambaryje su balkonu ir vaizdu į Ženevos ežerą) prasideda nuo 48 000 eurų.

Prabangiame Ibisos kurorte „Six Senses“ klientai gali užsisakyti vienos, trijų ar septynių dienų programas. Septynių dienų programa, kuri kainuoja apie 4 300 eurų vienam asmeniui, neįskaitant apgyvendinimo ir maitinimo, apima pažangius diagnostinius testus, išsamius sveikatingumo patikrinimus, SPA procedūras, jogos užsiėmimus bei kitas medicinos sesijas.

„The Well“ – tai sveikatingumo centrų tinklas, įsikūręs Niujorke, Majamyje, Kabo ir Kosta Rikoje. Įstaigos pasiūlymai apima infraraudonųjų spindulių saunos seansus, ledo vonias ir specifines mokymo sesijas už maždaug 4 000 eurų savaitei.

Augantis susidomėjimas išskirtinėmis procedūromis kaipmat pasivijo sveikatingumo turizmą – tendenciją, kuri per pastaruosius kelerius metus išpopuliarėjo tarp turtingų keliautojų, vis dažniau atsisakančių visą naktį trunkančių klubinių nuotykių bei paplūdimio vakarėlių, renkantis dvasingumo kurortus, teikiančius pirmenybę asmens priežiūrai. Manoma, jog vadinamoji sveikatingumo turizmo pramonė kasmet augs beveik 17 proc.