Šveicarų mokslininkai baigė istorinį tyrimą
Praėjusią savaitę Šveicariją supurtė prievartai katalikų bažnyčiose skirtas tyrimas. Istorikų komanda iš Ciuricho išsiaiškino, kad vietos Romos katalikų bažnyčios atstovai nuo 1950 metų iki šių dienų tūkstančius kartu seksualiai priekabiavo ir kitaip smurtavo savo parapijiečių atžvilgiu. Reaguodamas į tai, Vatikanas nurodė atlikti vidaus tyrimą aukštų Šveicarijos dvasininkų atžvilgiu. [1]
Per metus trukusį istorinį tyrimą daugiau negu 500 asmenų įvardino atvejus, kai katalikų dvasininkai piktnaudžiavo arba netinkamai naudojosi savo turimais įgaliojimais. Didžioji dalis kaltinimų buvo skirta bažnyčios tarnams vyrams, tačiau buvo paminėtos ir kelios moterys. Daugiau negu pusė smurto aukų buvo vyrai arba berniukai, trys ketvirtadaliai dokumentų nurodo, kad seksualinio smurto aukomis tapo nepilnamečiai asmenys. [2]
Daugiau negu pusė atvejų užfiksuota bažnytinių apeigų metu, 30 proc. – mokyklose ir internatuose. Dalis incidentų įvyko per išpažintis arba konsultacijas. Taip pat tyrimo autoriams pavyko atsekti, kad didžioji dalis tokių incidentų buvo slepiami, nutylimi arba mažinama jų reikšmė. Munduro garbę sauganti bažnyčios vadovybė susitepusius arba kaltais pripažintus klierikus tiesiog perkeldavo į kitas tarnystės vietas. Kartais jie būdavo išsiunčiami į užsienį. Visa tai leido išvengti viešo baudžiamojo persekiojimo. Katalikų bažnyčios ir jos vadovų interesai buvo iškelti aukščiau už parapijiečių interesų apsaugą.
Dokumentai buvo tikslingai naikinami
Ciuricho istorikai peržiūrėjo tūkstančius archyvinių dokumentų. Pasak jų, nemažai šaltinių anksčiau niekada nebuvo tinkamai analizuoti. Kai kuriais atvejais, siekiant nuslėpti padarytus nusikaltimus, dokumentai buvo naikinami. Įdomu tai, kad Berne įsikūrusi Šventojo Sosto atstovybė atmetė mokslininkų prašymą leisti susipažinti su archyvo turiniu, o bandant pasiekti Vatikano archyvus, tyrimo autoriai susidūrė su rimtomis kliūtimis.
Likus porai dienų iki mokslininkų tyrimo išvadų paskelbimo, Nuolatinė Šveicarijos vyskupų taryba pranešė, kad, reaguojant į bažnyčioje fiksuojamus seksualinio smurto atvejus, Vatikanas pavedė atlikti tyrimą kelių aukštų dvasininkų atžvilgiu. Mokslininkų ataskaitoje nurodoma, kad kaltinimų – slepiant tokio pobūdžio nusikaltimus – sulaukė daugelis aukštų dvasininkų, o dalis jų patys praeityje nevengė seksualinio smurto.
Žiniasklaidos teigimu, ištirti situaciją Vatikanas pavedė vyskupui Jozefui Bonemeinui (Joseph Bonnemain). Pasirodžius mokslininkų ataskaitai, aukšti dvasininkai surengė kelias spaudos konferencijas arba išplatino pareiškimus. [3] Daugelis oficialiai atsiprašė, buvo net prabilta apie tai, kad kai kurių dvasininkų atžvilgiu gali būti pradėtas baudžiamasi persekiojimas. „Siekiame pokyčių pačios Bažnyčios viduje“, – pareiškė Šarlis Morero (Charles Morerod), Lozanos, Ženevos ir Fribūro vyskupas.
Pasak jo, pasiūlytos reformos, tokios kaip specialių struktūrų, rinksiančių ir fiksuosiančių pranešimus apie smurto atvejus, įkūrimas, psichologinė kandidatų į dvasininkus ekspertizė ir draudimas naikinti archyvinius dokumentus turi prasmę ir gali prisidėti prie situacijos gerinimo. Įdomu tai, kad tiek Š. Morero, tiek dabartinio Siono vyskupo Žano Mari Lovi (Jean-Marie Lovey) adresu taip pat skamba kaltinimai. Jie kaltinami tuo, kad apsimetė, jog nemato, kas vyksta, neįsikišo į situaciją ir paaiškėjus galimiems piktnaudžiavimo atvejams, nesiėmė reikiamų veiksmų. Abu jie neatmeta galimybės trauktis iš užimamų pareigų, o prieš savaitę Š. Morero buvo skubiai paguldytas į ligoninę „neplaniniai operacijai“.
Kaip toliau viskas vystysis praktikoje?
„Mes jau dešimt metų kalbame apie tai, kad būtina imtis priemonių prieš smurtautojus po bažnyčios stogu, tačiau situacija nesikeičia. Šiandien privalu garsiai aukoms pasakyti – taip, smurtauta buvo, bet mes pagaliau ruošiamės nubausti kaltuosius“, – duodamas interviu televizijos kanalui RTS pareiškė Silvijus Periniakas (Sylvie Perrinjaquet), Nepriklausomos komisijos kovai su seksualiniu piktnaudžiavimu CECAR prezidentas. [4] Žakas Nuoferas (Jacques Nuoffer), Šveicarijos aukų palaikymo grupės pirmininkas (Association Groupe SAPEC), skundėsi, kad visus procesus stabdo pati Bažnyčios struktūra. Taip yra, nes kiekvienas vyskupas yra nepriklausomas ir turi labai plačius įgaliojimus. [5]
Aukštosios Vo kantono medicinos mokyklos sociologo Lorano Amioto Suše (Laurent Amiotte-Suchet) nuomone, norint užtikrinti sėkmingas vidaus reformas, bažnyčiai tektų nemažai įgaliojimų perleisti pasauliečiams. Tik tokiu atveju jų reikalavimai pasiektu aukščiausiu hierarchus. Ž. Nuoferas tikisi, kad pagaliau šalies seminarijos bei vienuolynai pasinaudos atsiradusia galimybe ir paskatins smurto aukas atvirai papasakoti apie visus netinkamo klierikų elgesio atvejus.
Jis taip pat teigė, kad būtų galima įsteigti vieningą telefoninę tarnybą, skirtą smurto aukų palaikymui. Taip pat reikiamas finansavimas privalo būti skiriamas teisiniams, psichologiniams ir socialiniams šios problemos aspektų tyrimams: „Psichologinė būsimų dvasininkų ekspertizė būtų žingsnis teisinga linkme. Bet kol kas visos tos priemonės, kurias realizuoja Šveicarijos vyskupų konferencija, yra tobulintinos. Kol kas tai – tik žodžiai. Reikia įdėmiai stebėti tai, kas bus realizuota praktikoje.“ Tyrimas, kurio finansavimui skirta 1,5 mln. šveicariškų frankų, tęsis iki 2026 metų.
