Įstatymo projektas numato vientisą prisitaikymo veiksmų reguliavimą
Ministerijos pateiktame projekte prisitaikymas prie klimato kaitos apibrėžiamas kaip sritis, kuriai iki šiol Lietuvoje trūko atskiro įstatymo. Pabrėžiama, kad dabartinis reguliavimas yra išskaidytas, o atskirose teisės normose esamos nuostatos neužtikrina visapusiško teisinio pagrindo.
Projekte siekiama atsisakyti fragmentiško požiūrio ir sukurti vieningą administracinį modelį. Tokiu būdu prisitaikymo veiksmai būtų siejami ne su pavienėmis nuostatomis, o su aiškiai apibrėžta teisės akto sistema.
Įstatyme būtų įtvirtinti prisitaikymo prie klimato kaitos politikos formavimo ir įgyvendinimo teisiniai pagrindai. Taip pat būtų nustatyta prisitaikymui reikalingos informacijos rinkimo, rengimo ir teikimo tvarka, institucijų kompetencija šioje srityje bei sisteminis ir nuoseklus su klimato kaita susijusios rizikos valdymas.
Savivaldybėms numatomas pagrindinis vaidmuo
Projekte savivaldybės įvardijamos kaip pagrindinė grandis didinant atsparumą klimato kaitai. Šis vaidmuo susiejamas su tuo, kad būtent jos pirmosios patiria nuostolių dėl ekstremaliųjų hidrometeorologinių reiškinių.
Numatyta, kad iki 2030 m. pabaigos savivaldybės turėtų parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir pradėti veiksmų planavimą, orientuotą į neigiamų padarinių mažinimą. Tokia nuostata projekte pateikiama kaip praktinis nacionalinio reguliavimo įgyvendinimo lygmuo.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba projekte numatoma kaip prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo kompetencijų centras. Ji teiktų ekspertinę ir metodinę pagalbą savivaldybėms, kad šios galėtų veiksmingiau planuoti ir įgyvendinti prisitaikymo priemones.
Iki šiol trūko visapusiško teisinio pagrindo
Lietuvoje šiuo metu nėra įstatymo, kuris reglamentuotų su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusius teisinius ir visuomeninius santykius. Nors kai kuriuose teisės aktuose galima rasti su tuo susijusių nuostatų, jos tik iš dalies paliečia prisitaikymo, hidrologinės arba meteorologinės veiklos klausimus.
Ministerijos pateikta projekto logika remiasi teiginiu, kad tokios atskiros nuostatos neužtikrina visapusiško teisinio reguliavimo. Dėl to tikslingas prisitaikymo veiksmų planavimas iki šiol neturėjo aiškaus teisės akto pagrindo.
Nuostolių mastas naudojamas kaip pagrindas stiprinti atsparumą
Projekte taip pat nurodoma, kad klimato kaitos nuostoliai jau dabar yra dideli ir turi būti mažinami. Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2024 m. tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai Lietuvoje siekė apie 700 mln. eurų, arba apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Šis skaičius pateikiamas kaip pagrindas siekti, kad nuostoliai nedidėtų, o šalies atsparumas ekstremaliesiems reiškiniams stiprėtų. Tokia kryptis projekte siejama su aiškesniu teisiniu reguliavimu ir savivaldybių bei kompetentingų institucijų vaidmenų apibrėžimu.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
