Klaipėdos uostas nori augti ramiai, bet užtikrintai – kaip gerai prižiūrimas variklis
Seimo Jūrinių reikalų komisijos posėdyje Klaipėdos uostas buvo piešiamas ne kaip triukšminga statybų aikštelė, o kaip ilgametis projektas su aiškia kryptimi. Uosto direkcijos vadovas pristatė planą, pagal kurį krova kasmet augtų po 3 procentus – be staigių šuolių, bet ir be stovėjimo vietoje.
Iki 2029 metų siekiama pasiekti 41 mln. tonų krovos ir 103 mln. eurų pajamų. Kartu numatoma plėsti uosto teritoriją 657 hektarais ir pradėti naujas veiklas, kurios per metus atneštų dar 15,5 mln. eurų. Tai nėra tik „uosto vidaus“ reikalai – tokie skaičiai reiškia daugiau darbo, daugiau transporto ir didesnį Lietuvos svorį regione.
Komisijoje akcentuota, kad uostas matomas kaip ekonomikos stuburas, o ne atskira industrinė sala. Kitaip tariant, jei uostas juda pirmyn, kartu juda ir dalis šalies ekonomikos.
Pietinis uostas kainuotų milijardus, bet valstybė tikisi daug didesnės grąžos
Daugiausia dėmesio posėdyje sulaukė Pietinio uosto projektas – ambicingas, brangus ir neišvengiamai keliantis klausimų. Skaičiuojama, kad investicijos siektų apie 1,4 mlrd. eurų, tačiau per 25 metus Lietuva galėtų gauti apie 7 mlrd. eurų ekonominės naudos.
Tai projektas, kurio rezultatai nebus matomi rytoj ar kitais metais. Komisijoje pabrėžta, kad kalbama apie ilgą distanciją, kurioje svarbu ne tik pinigai, bet ir aiškios taisyklės. Dėl to akcentuota būtinybė priimti atskirą Pietinio uosto įstatymą, kuris apibrėžtų atsakomybes ir sprendimų priėmimo tvarką.
Susisiekimo viceministrė informavo, kad įstatymų pakeitimai, susiję su uosto veikla, Seimą turėtų pasiekti jau šį pavasarį. Tai reiškia, kad politiniai sprendimai bus priimami dar iki realių statybų, o ne joms jau įsibėgėjus.
Uostas vis dažniau matomas ne tik kaip verslas, bet ir kaip saugumo klausimas
Posėdyje aiškiai nuskambėjo mintis, kad šiandieninis uostas – tai ne vien kranai ir konteineriai. Kalbėta apie uosto apsaugą, jo pritaikymą kariniam mobilumui ir grėsmių prevenciją, kurios tapo kasdienės geopolitinės realybės dalimi.
Šie tikslai siejami su moderniomis technologijomis ir glaudesniu institucijų bendradarbiavimu. Uostas čia lyginamas su sudėtingu mechanizmu, kuriame saugumas, logistika ir ekonomika turi veikti išvien – jei stringa viena dalis, stoja visas aparatas.
Komisijos pirmininkas taip pat priminė apie jau pradėtus Klaipėdos pietinio aplinkkelio projektavimo darbus. Šis kelias turėtų nukreipti sunkųjį transportą tiesiai į uostą, leidžiant miestui lengviau atsikvėpti. Tuo metu komisijos nariai kėlė klausimus ir apie mažesnius uostus bei gyventojų lūkesčius, pabrėždami, kad uosto plėtra neturi tapti našta aplinkiniams, o atnešti apčiuopiamą naudą.[1]
