„Nemuno aušros“ siūlymas viešinti KGB bendradarbius sulaukė pakankamo palaikymo
Seimas antradienį po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ frakcijos siūlymui svarstyti buvusių KGB bendradarbių išviešinimą, tačiau tik tų, kurie užima svarbias pareigas viešajame sektoriuje. Projektas sulaukė tiek palaikymo, tiek kritikos, o galutinis sprendimas turėtų paaiškėti balandžio pabaigoje.
Už projektą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 4, o 11 parlamentarų susilaikė.
Projektu numatoma, kad nuo 2026 m. prisipažinę buvę KGB bendradarbiai išlieka įslaptinti, išskyrus tuos, kurie užima viešąsias pareigas. Tai apima valstybės politikus, pareigūnus, tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių ar biudžetinių įstaigų vadovus bei jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų (kurių steigėjai ar dalininkai yra valstybė ar savivaldybė) vadovus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, taip pat politinių partijų narius.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, pristatydamas projektą Seime, pabrėžė, kad viešinimas palies tik viešajame gyvenime dalyvaujančius asmenis.
„Tai asmenys, kurie buvo prisipažinę, viskas tvarkoje, mes juos ir saugome, išskyrus asmenis, kurie šiuo metu eina pareigas, bet jiems atskleidimas, ar jie buvo kadriniai darbuotojai, ar buvo bendradarbiai, šita informacija nėra prieinama,“ – kalbėjo jis[1].
„Siūlome šitą asmenų sąrašą, ratą išviešinti, kad šitie duomenys būtų prieinami viešai,“ – pridūrė R. Žemaitaitis.
Jis pabrėžė, kad paprasti piliečiai, neturintys viešų pareigų, nebus viešinami: „Jeigu tu esi bitininkas, sodininkas, daržininkas, tau 84 metai, tai tu sėkmingai būk tuo daržininku, bitininku ir niekas tavęs neviešins.“
Kai kurie politikai nepatenkinti noru paviešinti KGB bendradarbius
„Aušrietis“ Artūras Skardžius, palaikydamas siūlymą, priminė Latvijos atvejį, mat 2018 metais Latvija išviešino KGB bendradarbių sąrašus:
„Nieko tokio, kad ten išlindo ir buvusių premjerų pavardės, Latvija ir demokratija nuo to nesugriuvo, tai labai sektinas pavyzdys.“
Latvija, skirtingai nei Lietuva, pasirinko visišką skaidrumą, viešindama visus KGB archyvus, įskaitant bendradarbių pavardes, nepaisant jų pareigų ar statuso.
Tačiau ne visi Seimo nariai pritaria „Nemuno aušros“ siūlymui. „Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas pasisakė prieš, teigdamas, kad viešinimas neturėtų būti dalinis:
„Kiekvieną kartą grįžtama prie šio įstatymo ir bandoma išviešinti tik dalimis, reikia išviešinti visą ir iš karto.“ Pasak jo, dalinis viešinimas gali sukelti neteisybės jausmą ir nesprendžia problemos iš esmės.
Tuo tarpu prieš kelias savaites Seimas pritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko pataisoms, kurios numato, kad pasibaigus įslaptinimo terminui, informacijos apie KGB bendradarbius naudojimo tvarką nustatys Vyriausybės įgaliotos institucijos. R. Žemaitaitis mano, kad abu projektai – jo ir A. Anušausko – greičiausiai bus sujungti į vieną. Tačiau teisingumo ministras Rimantas Mockus pažymėjo, kad net priėmus abu siūlymus, KGB bendradarbių sąrašai automatiškai netaps vieši – juos viešinti būtų galima tik gavus specialiųjų tarnybų sutikimą.
Verta pažymėti, kad naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis išreiškė susirūpinimą dėl siūlymo išslaptinti dalį prisipažinusių KGB bendradarbių. Anot jo, toks viešinimas galėtų atskleisti jautrią informaciją priešams ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
