Į Ukrainą išvykę savanoriai kariai bei medikai dažnai nedeklaruoja išvykimo
Seimas ėmėsi svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XVP-336), kuriomis siūloma atleisti Ukrainoje kovojančius ir savanoriaujančius Lietuvos gyventojus nuo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolų. Nors iniciatyva siekiama palengvinti finansinę naštą tiems, kas prisideda prie Ukrainos kovos, kyla klausimų, ar tokia lengvata yra teisinga ir ar ji nepaliks spragų.
Pagal galiojantį Sveikatos draudimo įstatymą, išvykus ilgiau nei pusei metų, būtina deklaruoti išvykimą, kitaip PSD įmokos ir toliau skaičiuojamos. Jei įmokos nemokamos, nutrūksta sveikatos draudimas, o Sodra pradeda kaupti skolą.
Seimo narys Virgilijus Alekna, pataisų iniciatorius, pabrėžia, kad šią problemą ypač jaučia Ukrainoje savanoriaujantys ar kovojantys lietuviai:
„Dalis Lietuvos gyventojų sudarė sutartis su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir kovoja Ukrainos teritorinės gynybos tarptautiniame legione. Pagal šias sutartis jie gauna atlyginimą. Ukrainoje yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir gauna visas numatytas garantijas. Kita dalis Lietuvos gyventojų, išvykę į Ukrainą, teikia savanorišką pagalbą Ukrainos gynėjams. Pavyzdžiui, tai yra paramedikai, slaugytojai, dalis medikų. Jie taip pat turi sutartis, tačiau negauna atlyginimo ir Ukrainoje nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir neretai susiduria su privalomo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo problema.“
PSD skolos nesikauptų iki pat karo Ukrainoje pabaigos
Pataisomis siūloma anuliuoti PSD skolas tiems Lietuvos gyventojams, kurie Ukrainoje savanoriauja ar kovoja, bet nedeklaravo savo išvykimo.
„Suvokiant, kad tie žmonės prisideda prie Ukrainos kovoje su Rusija siūlome, kad į Ukrainą teikti savanoriškos pagalbos kovoje su karine Rusijos agresija išvykusiems ir šio išvykimo nedeklaravusiems Lietuvos gyventojams būtų anuliuota tuo laikotarpiu susidariusi PSD įmokų skola“, – teigė V. Alekna.
Lengvata galiotų tiems, kas Ukrainoje yra nuo 2022 m. vasario 24 d., ir tęstųsi iki karo pabaigos.
Anot V. Aleknos, tokių asmenų nėra daug – gal kelios dešimtys. Štai ir Seimo narys Vitalijus Šeršniovas priduria:
„Klausimas buvo, kiek čia tokių žmonių yra. Ir pagalvojau, štai – paramedikas. Gelbėja gyvybes žmonėms, dirba visų mūsų naudai, grįžta į Lietuvą ir susirenka čia skolą. Manau, net ir dėl vieno tokio žmogaus, kuris išgelbėjo daug gyvybių, reikalingų mums visiems, verta palaikyti tokį įstatymą.“
Neaišku, nei kiek žmonių išvykę į Ukrainą, nei kaip bus įrodytas jų savanoriavimas
Tiesa, aiškūs išvažiavusiųjų skaičiai taip ir nėra pateikti iki šiol, todėl realybėje tokių asmenų gali būti kur kas daugiau nei tik kelios dešimtys. Be to, nėra paaiškinama, kodėl tokie Lietuvos piliečiai tiesiog prieš išvykimą nedeklaruoja, jog išvyksta – tą padaryti nėra sudėtinga. Tačiau parlamentarai visgi gilinasi tik į lengvatos suteikimą, o ne realius skaičius ar bandymą kritiškai įvertinti, kad dėl skolų susidarymo galbūt kalti patys gyventojai, kurie laiku nesusitvarko dokumentų.
Be to, neaišku, kaip bus užtikrinama, kad šia lengvata nepasinaudos tie, kas realiai nesavanoriauja ar nekovoja Ukrainoje. Ar bus reikalaujama dokumentų, patvirtinančių veiklą Ukrainoje, ir kas tikrins jų autentiškumą?
Tačiau po pateikimo pataisoms parlamentarai pritarė gan vieningai: joms pritarė 82 Seimo nariai, prieš balsavo 3, susilaikė 6. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, o galutinis projekto svarstymas numatytas birželio 10 d.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
