Seimas svarstys naują Žvalgybos įstatymą
Nacionalinis saugumas gali stiprėti – Seimui pateiktas naujos redakcijos Žvalgybos įstatymo projektas (Nr. XVP-928) suteiktų žvalgybos institucijoms platesnes galimybes užkardyti grėsmes ir efektyviau reaguoti į rizikas. Viceministras Tomas Godliauskas pabrėžė, kad projektas ne tik plečia įgaliojimus rinkti informaciją, bet ir leidžia šalinti grėsmes, pavojus bei rizikos veiksnius, o tokie veiksmai būtų tvirtinami Valstybės gynimo tarybos ir, retais atvejais, vykdomi su vėlesne teismo sankcija.
Be to, projektas orientuotas į žvalgybos pareigūnų pritraukimą ir išlaikymą. Siūloma gerinti socialines garantijas, kompensacijas už sveikatos sutrikimus, kelionės išlaidų atlyginimą, reintegracijos priemones pensiją įgijusiems pareigūnams, reguliariai mokamas išmokas bei apdovanojimą vardiniu ginklu. Kai kurios amžiaus ir tarnybos apribojimų taisyklės taip pat būtų sušvelnintos[1].
Lygiagrečiai Seimui pateikti lydimi teisės aktai: Valstybės gynimo tarybos įstatymo pataisos (Nr. XVP-929) suteiktų tarybai teisę tvirtinti išorės grėsmių šalinimo priemones, o Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos (Nr. XVP-930) įtvirtina naują pareigūnų skatinimo formą – apdovanojimą vardiniu ginklu.
Po pateikimo projektams pritarė 85 Seimo nariai, prieš balsavo 2, susilaikė 11. Pagrindinis svarstymas vyks Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, o posėdis numatytas gruodžio 11 d.
I. Vėgėlė: svarbiausias teisės aktas taip ir liko nepastebėtas
„Svarbiausias praeitos savaitės teisės aktas – likęs visiškai nepastebėtas žiniasklaidos – Žvalgybos įstatymo projektas. Projekte – rimti iššūkiai asmens laisvėms ir privatumui: be teismo sankcijos pareigūnų teisė slapta patekti į būstą, imti daiktus, juos žymėti ir t. t.
Įteisinamas sprogmenų naudojimas pareigūnų darbe, nusikalstamo modelio imitavimas ir dar daugiau. Prieš keletą metų teiktas žvalgybos „prevencinio pokalbio“ projektas, kurį sukritikavo žiniasklaida ir visuomenė jį griežtai atmetė, prieš dabar pristatytą projektą atrodytų visiškai nekaltas.“ – teigė „valstietis“ Ignas Vėgėlė[2].
Įstatymas keistas prieš keletą metų
Tuo tarpu dar 2023-ųjų pabaigoje Seimas priėmė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtas Žvalgybos įstatymo pataisas, suteikiančias pareigūnams platesnes galimybes rinkti informaciją bei įdarbinimo teisę buvusiems saugumo tarnybų vadovams pasibaigus kadencijai[3].
Įstatymas taip pat draudžia filmuoti žvalgybos teritorijas ir skristi bepiločiais orlaiviais 200 metrų spinduliu aplink jas, plečia teises gauti duomenis apie fizinių ir juridinių asmenų finansines ir ūkines operacijas bei leidžia taikyti technines priemones elektroninių ryšių infrastruktūroje.
Be įgaliojimų anuomet nuspręsta plėsti ir socialinės garantijas: pareigūnams pridėtos kasmetinės atostogos pagal darbo stažą, atsirado lankstesnės darbo sąlygos, o socialinės priemonės apėmė ir kitas garantijas. Pasibaigus direktoriaus ar pavaduotojo kadencijai, juos galima priimti į tarnybą be atrankos apribojimų ir amžiaus limitų.
