Po sankcijų pratęsimo gyvenimas Lietuvoje Rusijos ir Baltarusijos piliečiams lengvesnis nebus
Seimas po svarstymo pritarė nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimui iki 2026 metų gegužės 2-osios bei žengė dar toliau – įteisino reikšmingai griežtesnes ribojamąsias priemones.
Nuo šiol įstatymas leis panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje tiems rusams ar baltarusiams, kurie per tris mėnesius daugiau nei vieną kartą nuvyks į savo gimtąją šalį. Tokie kelionių maršrutai bus laikomi rizikingais nacionaliniam saugumui – išimtis taikoma tik vežėjams, tranzitu keliaujantiems ar vykstantiems dėl objektyvių priežasčių[1].
Be to, bus stabdomas naujų leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, jeigu asmuo neturi galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos. Įstatymas taip pat numato, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Į šalį jie negalės įvežti ar išvežti Ukrainos grivinų, be to, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis – Rusija arba Baltarusija.
Taip pat lieka galioti ir ankstesnės ribojamosios priemonės: Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti Šengeno bei nacionalines vizas nepriimami, nebent tarpininkauja Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Atvykstantieji ne per ES sieną papildomai tikrinami dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės sveikatai.
Prieš tolesnį sankcijų paketą balsavo tik vienas parlamentaras
Tuo tarpu antradienį parlamentarams balsavus dėl tolesnių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams toliau vykstant karui Ukrainoje, vos vienas Seimo narys – Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausantis Simonas Gentvilas – balsavo prieš, o taip pat susilaikė ir jo bendrapartietis Jevgenij Šuklin.
Tiesa, netrukus parlamentarai atsiprašė „už klaidą“ ir balsavimo protokole paprašė įrašyti, kad balsavo už sankcijų pratęsimą.
G. Paluckas sukritikavo rusams ir baltarusiams suvienodintas sankcijas
Tuo tarpu ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nepritaria siūlymui suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams[2].
Pasak jo, toks požiūris neadekvatus – esą nepagrįsta manyti, kad kiekvienas į Lietuvą atvykstantis baltarusis kelia grėsmę. Premjeras pabrėžė, kad Lietuvoje gyvenanti baltarusių diaspora kuria pridėtinę vertę – dirba, kuria verslus ir investuoja.
„Skiriame papildomą finansavimą Valstybės saugumo departamentui, tai tegul jie ir gaudo šnipus, o ne visi turi būti piešiami vienu šablonu“, – kalbėjo G. Paluckas.
I. Vėgėlė: tai – ne nacionalinis saugumas, o spaudimas iš interesų grupių
Tuo tarpu Seimo narys Ignas Vėgėlė dar prieš keletą dienų pasiūlė iš Nacionalinių sankcijų įstatymo išbraukti punktą, draudžiantį žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Jis argumentuoja, kad tokie draudimai prieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms, nes muitų sąjungos politika yra bendrijos, o ne atskirų šalių kompetencija[3].
Be to, I. Vėgėlė pabrėžia, kad šiai sankcijai trūksta aiškaus teisinio pagrindo, o ją grindžiant nacionaliniu saugumu kyla klausimas – kodėl grėsmę kelia būtent žemės ūkio produktai, jei tuo pat metu Lietuva toliau importuoja kitas prekes, netgi šiukšles, iš Rusijos ir Baltarusijos?
Antruoju siūlymu I. Vėgėlė siūlo eiti „iki galo“ – jei jau tikrai siekiame paveikti Rusijos karo pramonę, reikėtų uždrausti visą importą iš šios šalies, o ne taikyti selektyvias ir lengvai apeinamas priemones.
Jo nuomone, dabartinis sankcijų modelis yra nelogiškas, neveiksmingas ir atspindi ne strateginį mąstymą, o interesų grupių įtaką. Europos Sąjunga, pasak jo, sėkmingai mažina importą ne draudimais, o muitų didinimu – tokią taktiką, anot Vėgėlės, turėtų rinktis ir Lietuva.
Savo ruožtu antradienį parlamente svarstant galimybę ir toliau pratęsti sankcijas, I. Vėgėlė rėžė, kad ši nacionalinių sankcijų politika esą yra veidmainiška ir selektyvi. Mat, pasak jo, leidžiama importuoti prekių iš Rusijos už 200 mln. eurų, net ir šiukšlių už 10 mln., bet taikomas draudimas tik žemės ūkio produktams[4].
„Valstiečių“ atstovas siūlė arba panaikinti šį, jo žodžiais, neteisėtą ir neefektyvų draudimą, arba įvesti visapusiškas sankcijas visoms rusiškoms ir baltarusiškoms prekėms.
Tačiau Seimas atmetė abu siūlymus be argumentų, o I. Vėgėlė teigia, kad tokia sankcijų „ekvilibristika“ naudinga ne Ukrainai, o Lietuvos interesų grupėms, kurios per Vyriausybę atrinks, kam bus leidžiama importuoti, o kam teks ieškoti aplinkinių kelių per kitas ES šalis.
Sankcijos tik dėl „vaizdo“?
Konservatorių ir liberalų vykdomą sankcijų politiką Seime atvirai sukritikavo ir kitas LVŽS atstovas – Valius Ąžuolas, pavadindamas ją „totaliu veidmainystės šou“[5].
Politikas teigė pritariantis visiems I. Vėgėlės teiginiams dėl nenuoseklaus žemės ūkio produktų importo draudimo ir pabrėžė, kad šie ribojimai ne tik neefektyvūs, bet ir veikia tik „popieriuje“ – pašarai vis tiek pasiekia Lietuvą per kitas šalis, o politikai tuo metu giriasi „įvykdę žemdirbių reikalavimus“.
„(…) Tai jeigu norit balsuoti už šitą veidmainystę, balsuokit, jūsų teisė, bet kartais veidmainystėj geriau nedalyvaut“, – kirto V. Ąžuolas.
Prezidentūros kirtis: Baltarusija – jau branduolinė valstybė?
Tuo tarpu kalbant apie sankcijų pratęsimą, prezidentūra atkakliai laikosi pozicijos – ribojimai turi būti vienodi abiem šalims – tiek Rusijai, tiek Baltarusijai. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas priminė, kad nuo sankcijų įvedimo geopolitinė situacija tik blogėjo – Baltarusijoje dislokuoti Rusijos branduoliniai ginklai, todėl ją esą vis sunkiau atskirti nuo Maskvos[6].
Tuo pat metu prezidentūra nesipiktina tuo, kad Užsienio reikalų ministerija laikosi kitokios linijos ir nesiekia sankcijų suvienodinimo.
F. Jansonas taip pat neslėpė kritikos parlamentarams, balsavusiems prieš ribojimų pratęsimą, ypač tiems, kurie savo sprendimą grindė ekonominiais argumentais. Jo Ekscelencijos vyriausiasis patarėjas svarstė, kad visus „ekonominius praradimus“ iš šių sankcijų esą galbūt „Nemuno aušros“ ekonomistai galėtų paaiškinti.
URM pasiūlė sankcijas pratęsti dar metams
Besibaigiant 2024-iesiems, Užsienio reikalų ministerija (URM) pasiūlė iki 2026 metų pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams[7].
Šiuo metu galiojantys ribojimai numato vizų išdavimo sustabdymą, papildomus saugumo patikrinimus, draudimą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus iš agresorių šalių, o rusams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvoje, – ir draudimą įsigyti nekilnojamojo turto.
