Civilinė gynyba pirmą kartą aiškiai įrašoma į Lietuvos teisinę sistemą
Seimas ketvirtadienį pritarė Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinamas civilinės gynybos institutas. Tai reiškia, kad valstybės pasirengimas karinėms, hibridinėms ir didelio masto civilinėms grėsmėms nebebus laikomas tik bendros civilinės saugos priedu.
Pagal naują reguliavimą civilinė gynyba apibrėžiama kaip civilinės saugos dalis, skirta apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių agresijos akto ar karo padėties atveju. Ji taip pat apims gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą ir paramą Lietuvos bei į šalį atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau pabrėžė, kad saugumo aplinka keičiasi, todėl civilinės saugos sistema turi būti pritaikyta ne tik gamtinėms ar techninėms nelaimėms, bet ir karinėms bei hibridinėms grėsmėms. Tokia kryptis sieja civilinę saugą su visuotinės gynybos logika, kur valstybė turi veikti ne tik per kariuomenę, bet ir per savivaldybes, tarnybas, verslą, nevyriausybines organizacijas ir gyventojus.
Greitojo reagavimo komandos sujungs policiją, ugniagesius, medikus ir kitas tarnybas
Įstatymo pataisomis įteisinamos jungtinės greitojo reagavimo komandos. Tai bus nuolatinės parengties vienetai, sudaryti iš policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, medikų, aplinkos apsaugos ir kitų tarnybų pajėgų. Jų paskirtis – greitai veikti didelio masto incidentų, krizių ar ekstremaliųjų situacijų metu.
Šių komandų veiklą regioniniu principu koordinuos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. PAGD vaidmuo naujame modelyje stiprinamas, nes departamentas tampa vienu svarbiausių civilinės saugos ir reagavimo kompetencijų centrų, ypač tais atvejais, kai reikia greitai telkti skirtingų institucijų pajėgas.
Toks modelis svarbus todėl, kad didelės krizės retai telpa į vienos tarnybos kompetenciją. Gaisras, cheminė avarija, oro pavojaus situacija, masinė evakuacija ar hibridinė ataka vienu metu gali reikalauti policijos, ugniagesių, medikų, savivaldybės, aplinkosaugos ir kitų institucijų veiksmų. Jungtinės komandos turi sumažinti koordinavimo spragas, kurios krizės metu kainuoja laiką.
Priedangų sistema plečiama, o daugiabučiams atsiranda naujas reikalavimas
Pataisos įpareigoja plėsti slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklą. Įstatyme įtvirtinami trys tokių apsaugos vietų lygiai ir nustatomas jų aktyvavimo mechanizmas. Tai reiškia, kad priedangos nebebus tik savivaldybių sąrašai ar formali infrastruktūra – jų naudojimas turės aiškesnę teisinę tvarką.
Seimas taip pat pritarė nuostatai, kad daugiabutyje, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, turės būti įrengta priedanga. Pataisos iniciatorius Linas Jonauskas aiškino, kad dabartiniai reikalavimai buvo susieti su pastato aukštingumu, nors penkių aukštų namas gali turėti ir nedaug butų, ir labai didelį gyventojų skaičių.
Dar balandžio viduryje Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad Lietuvos savivaldybėse yra daugiau kaip 6,6 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių. Naujas reguliavimas turėtų padėti šį tinklą ne tik plėsti, bet ir tiksliau vertinti pagal realų gyventojų skaičių, teritorinį pasiekiamumą ir grėsmių pobūdį.
Perspėjimo sistema keičiama: oro pavojų skelbs kariuomenė, o ekstremaliųjų situacijų perspėjimus valdys NKVC
Įstatymo pakeitimais nustatomas naujas gyventojų perspėjimo algoritmas. Nacionalinis krizių valdymo centras priims sprendimus dėl perspėjimo ekstremaliųjų situacijų atvejais. Tai apima situacijas, kai pavojus kyla dėl avarijų, gamtinių reiškinių, technologinių incidentų ar kitų civilinės saugos grėsmių.
Oro pavojaus skelbimas perduodamas Lietuvos kariuomenės sprendimų laukui. Kariuomenė priims sprendimus dėl oro pavojaus paskelbimo, o PAGD bus atsakingas už šių sprendimų įgyvendinimą perspėjimo sistemoje. Toks atskyrimas turėtų sumažinti neaiškumą, kas ir kokiomis aplinkybėmis aktyvuoja skirtingų tipų perspėjimus.
Tai ypač svarbu karo ar hibridinių grėsmių atveju. Gyventojams būtina greitai ir aiškiai žinoti, ar pavojus susijęs su oro ataka, ar su ekstremaliąja civiline situacija, nes nuo to priklauso veiksmai: slėptis priedangoje, evakuotis, vengti konkrečios teritorijos ar vykdyti kitus nurodymus.
Evakavimas ir geležinkelių naudojimas krizės metu turės aiškesnę tvarką
Pataisomis aiškiau sureguliuojamas gyventojų evakavimo procesas. Nustatomos atsakomybės, evakavimo apimtys, grįžimo tvarka ir institucijų vaidmenys. Tai svarbu ne tik karo atveju, bet ir didelių gaisrų, potvynių, pramoninių avarijų ar kitų ekstremaliųjų situacijų metu.
Pagal Geležinkelių transporto kodekso pakeitimus vežėjai bus įpareigoti teikti pirmenybę gyventojų evakavimui, tam skirdami viešosios infrastruktūros pajėgumus. Tai reiškia, kad krizės metu geležinkeliai bus vertinami ne tik kaip įprasta transporto paslauga, bet ir kaip valstybės evakavimo bei gyventojų apsaugos sistemos dalis.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad poreikį tikslinti geležinkelių infrastruktūros naudojimo tvarką parodė ir pastarojo meto ekstremaliųjų situacijų patirtis, įskaitant Baltojoje Vokėje kilusio gaisro valdymą. Tokios situacijos parodo, kad evakavimas negali būti paliktas improvizacijai – jam reikia iš anksto numatytų prioritetų, pajėgumų ir atsakomybių.
Ministerijose atsiras parengties pareigūnų tinklas ir aiškesnės atsakomybės dėl bendradarbiavimo
Įstatymo pakeitimais sukuriamas nacionalinis parengties pareigūnų tinklas. Ministerijose veiksiantys pareigūnai turės atlikti jungiamąjį vaidmenį tarp valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų. Tikslas – kad civilinė gynyba būtų planuojama ne vien valstybės aparate, bet ir platesnėje visuomenės bei ekonomikos struktūroje.
Toks tinklas turėtų padėti tiksliau vertinti rizikas, planuoti resursus, užsitikrinti kritinius išteklius ir greičiau atkurti veiklą krizės metu. Tai ypač svarbu energetikos, transporto, sveikatos apsaugos, ryšių, maisto tiekimo ir kitose srityse, nuo kurių priklauso valstybės funkcijų tęstinumas.
Vidaus reikalų ministerijos pranešime akcentuojamas horizontalus atsparumo principas. Kitaip tariant, pasirengimas grėsmėms neturi būti planuojamas tik po incidento. Jis turi būti įtrauktas į politikos, infrastruktūros, institucijų veiklos ir viešųjų paslaugų planavimą nuo pat pradžių.
Naujas reguliavimas rodo, kad civilinė sauga tampa visuotinės gynybos dalimi
Šios pataisos yra daugiau nei techninis civilinės saugos įstatymo atnaujinimas. Jos rodo, kad Lietuva civilinę gynybą pradeda traktuoti kaip neatsiejamą valstybės atsparumo ir visuotinės gynybos dalį. Tai apima gyventojų perspėjimą, priedangas, evakavimą, civilinio sektoriaus paramą kariuomenei ir valstybės funkcijų tęstinumą.
Praktinė šių pakeitimų vertė priklausys nuo įgyvendinimo. Vien sąvokos įrašymas į įstatymą neapsaugos žmonių, jei nebus realių priedangų, aiškių evakavimo maršrutų, veikiančių perspėjimo sistemų, apmokytų pareigūnų ir savivaldybių pasirengimo. Tačiau teisinis pagrindas leidžia pereiti nuo fragmentiškų sprendimų prie nuoseklesnės sistemos.
Lietuvai tai svarbu dėl pasikeitusios saugumo aplinkos. Karas Ukrainoje parodė, kad civilinė infrastruktūra, gyventojų evakavimas, slėptuvės, ryšiai, energetika, transportas ir savivaldybių pasirengimas gali tapti lemiamu valstybės atsparumo veiksniu. Seimo priimtos pataisos yra bandymas šią pamoką perkelti į Lietuvos teisę dar prieš krizę, o ne po jos.
Šaltiniai
LRT / BNS. (2026). Seimas įtvirtino civilinės gynybos sąvoką, pritarė greitojo reagavimo komandų įkūrimui
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2957185/seimas-itvirtino-civilines-gynybos-savoka-pritare-greitojo-reagavimo-komandu-ikurimui
Vidaus reikalų ministerija / BNS Spaudos centras. (2026). Seimas pritarė pokyčiams, kuriais stiprinamas gyventojų saugumas ir valstybės atsparumas
https://sc.bns.lt/view/item/seimas-pritare-pokyciams-kuriais-stiprinamas-gyventoju-saugumas-ir-valstybes-atsparumas-532102
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. (2026). Krizių valdymo ir civilinės saugos bei susijusių įstatymų projektų aiškinamasis raštas
https://lrv.lt/media/viesa/saugykla/2026/4/qdqZ3MQQybg.pdf
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pristato naujas civilinės gynybos iniciatyvas Lietuvoje, todėl jis yra vertingas ir aktualus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Seimo priimtus įstatymo pakeitimus civilinės gynybos srityje, remiasi oficialiais šaltiniais ir yra nešališkas, todėl atitinka žurnalistinės etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes civilinės gynybos įteisinimas ir greitojo reagavimo komandų kūrimas tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu ir gyventojų apsauga. Tai svarbi tema, ypač atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie civilinės gynybos įstatymo pataisas, kurios stiprina Lietuvos saugumo sistemą ir parengiamumą ekstremalioms situacijoms. Tai yra aktuali tema, turinti didelę visuomeninę naudą, nes informuoja piliečius apie naujas saugumo priemones.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie civilinės gynybos įstatymo pataisas, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ir nesinaudodamas emocine manipuliacija. Jame akcentuojama saugumo gerinimo svarba, kas yra emociškai subalansuota.
