Poligrafas Lietuvos gynybos milijardų sargyboje: naujas saugumo įstatymas kelia abejonių
Seime svarstomas naujas poligrafo naudojimo įstatymo pakeitimas, kuris leis Krašto apsaugos tiekėjams ir rangovams būti privalomai tikrinamiems „melo detektoriumi“. Jei asmuo atsisakys tokio tyrimo, tai bus laikoma grėsme valstybės saugumui.
Seimo narys Ignas Vėgėlė pabrėžia, kad naujasis reguliavimas suteikia plačią pareigūnų diskreciją spręsti, kas kelia grėsmę, o kas ne. Poligrafo tyrimo rezultatai taps pagrindiniu kriterijumi, lemsiančiu prieigą prie milijardinių valstybės užsakymų. Nepaisant to, kad teismai poligrafo išvadų nelaiko patikimomis, šis įrankis Krašto apsaugos ministerijoje taps svarbiausiu saugumo vertinimo elementu.
Ypač svarbu, kad sprendimą, kas bus kviečiamas poligrafo tyrimui, priims tas pats KAM operatyvinių tyrimų departamentas, kurio vadovo neseniai be aiškių priežasčių atleidimas kelia abejonių dėl skaidrumo. Pasak Vėgėlės, tai atveria duris galimiems politiniams užsakymams ir manipuliacijoms milijardiniuose gynybos biudžeto piniguose.
Šis įstatymo pakeitimas, pasak Seimo nario, kelia rimtų klausimų dėl galimos korupcijos rizikos, teisės viršenybės pažeidimų ir politinio spaudimo mechanizmų stiprinimo gynybos sektoriuje.
Atsisakymas tirti būtų traktuojamas kaip grėsmė valstybės saugumui?
Birželio 13 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pristatytos svarbios pastabos dėl siūlomų pakeitimų poligrafo naudojimo įstatyme. Pagal šiuos pakeitimus, poligrafu galėtų būti tikrinamos naujos asmenų grupės, o atsisakymas atlikti tyrimą turėtų rimtų pasekmių, įskaitant galimą leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimą[1].
Tačiau Žvalgybos kontrolierius Nortautas Statkus įspėja – siūlomos nuostatos kelia riziką peržengti proporcingumo ribas ir pažeisti asmens teises. Jo nuomone, poligrafas neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis informacijos šaltinis, ypač jei nėra aiškaus pagrindo manyti, kad asmuo meluoja ar slėpia svarbią informaciją.
Dar daugiau, atsisakymas tirti poligrafu negali automatiškai reikšti, kad asmuo yra nepatikimas ar kelia grėsmę valstybei. Šiuo klausimu būtina vertinti visą turimą informaciją, kaip ir nustatyta teismų praktikoje.
Be to, kontroliuojant užsieniečius, įstatymo pataisos gali būti net diskriminuojančios – jei užsienietis atsisako tyrimo, jam automatiškai gali būti priskirta grėsmė valstybei. Pasak kontrolieriaus, toks požiūris yra neproporcingas ir neteisingas.
Nepaisant kritikos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pataisytam įstatymo projektui, įtraukusiam dalį Žvalgybos kontrolieriaus siūlymų.
Norima išplėsti poligrafų taikymą
Metų pradžioje KAM pasiūlė gerokai išplėsti poligrafo – vadinamojo melo detektoriaus – naudojimą Lietuvoje. Tikrinami būtų ne tik valstybės tarnautojai, bet ir įmonių atstovai, dalyvaujantys svarbiuose projektuose, taip pat užsieniečiai, galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui[2].
Šiuo metu Lietuvoje yra trys klasikiniai poligrafai, veikiantys Vadovybės apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente ir Krašto apsaugos ministerijoje. Tačiau politikai sako, kad to nepakanka, nes priešiškų valstybių žvalgybos vis aktyviau verbuoja agentus ir taiko įvairias priemones.
Vis dėlto ne visi tiki poligrafo patikimumu. Vilniaus universiteto docentė Kristina Vanagaitė atkreipia dėmesį, kad technologiją galima apgauti, o pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama dirbtinio intelekto sistemoms, galinčioms patikimiau vertinti parodymus. Poligrafo specialistų Lietuvoje taip pat neruošiama – tai brangus mokslas, prieinamas tik Jungtinėse Valstijose.
Įdomu tai, kad Lietuvoje dirba vienintelis specialistas Povilas Pigaga, galintis nustatyti melą stebėdamas akių judesius. Tokios technologijos tikslumas siekia iki 92 procentų, o pats specialistas teigia, kad dažniausiai žmonės jo pagalbos ieško aiškindamiesi neištikimybės, vagysčių ar kitus asmeninius konfliktus.
