Vos sulaukę 16-os jaunuoliai galėtų burtis prie balsadėžių
Seimas svarsto siūlymą leisti savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Valdančiųjų teigimu, tokiu būdu jauni žmonės anksčiau įgytų įprotį aktyviai dalyvauti politikoje, o demokratija būtų stiprinama nuo jaunų dienų.
Pavyzdžiui, šešiolikmetė Liepa, aktyvi moksleivių sąjungos savanorė, tikina, kad balsavimo teisės suteikimas jaunimui paskatintų juos įsitraukti į savivaldos gyvenimą ir ilgainiui didintų jaunimo aktyvumą rinkimuose.
Tačiau opozicijos atstovai skeptiškai vertina šį siūlymą ir mano, kad vien amžiaus sumažinimas nespręs žemo jaunimo aktyvumo problemos. Seimo LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė abejoja, ar balsavimo teisės suteikimas nuo 16 metų tikrai paskatins jaunuolius aktyviau dalyvauti rinkimuose[1].
Nepaisant to, iniciatoriai sulaukė plačios paramos – įstatymo projektą jau yra parėmę daugiau nei reikalingas 94 parlamentarai.
Pasaulyje yra šalių, pavyzdžiui, Estijos, kur nuo šešiolikos metų jaunimas jau gali balsuoti savivaldos rinkimuose ir netgi aktyviau nei vyresni amžiaus grupės. Visgi politologai perspėja, kad nors pirmas balsavimas ankstesniame amžiuje gali būti aktyvesnis, vėlesniuose rinkimuose jaunimo dalyvavimas vis tiek mažėja. Dėl balsavimo amžiaus Seimas sprendimą žada priimti šių metų rudenį.
Pataisas inicijavo socialdemokratai
Tokias pataisas pasiūlė socialdemokratas Tomas Martinaitis, kartu su daugiau nei šimtu parlamentarų įregistravęs Konstitucijos pakeitimo projektą, kuris leistų 16-mečiams balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Jei pataisa bus priimta, Lietuvoje bus sumažintas balsavimo amžius šiuose rinkimuose nuo dabar galiojančių 18 metų iki 16[2].
Dokumente akcentuojama, kad daug jaunų žmonių, baigę mokslus ir išvykę į kitus miestus ar užsienį, praranda galimybę balsuoti savo gimtojoje savivaldybėje.
Tačiau tyrimai rodo, jog jaunimo aktyvumas rinkimuose Lietuvoje yra žemas – pavyzdžiui, 2023 m. savivaldos rinkimuose balsavo vos 33,4 proc. 18–29 metų amžiaus rinkėjų.
Visgi Seimo teisininkai įspėja, kad Konstitucijos pataisos turi būti labai atsargios. Šiuo metu pilnametystės amžius Lietuvoje yra 18 metų, o balsavimo teisės suteikimas jaunesniems gali prieštarauti konstitucinėms vertybėms ir pažeisti stabilumo principą, kuris yra kertinis šalies teisės sistemoje. Teisininkai ragina parlamentarus kruopščiai įvertinti, ar toks pakeitimas yra būtinas ir nepažeis Lietuvos konstitucinės santvarkos.
Kas trečias lietuvis prie balsadėžių nė neateina
Lietuvoje kas trečias rinkėjas chroniškai nedalyvauja rinkimuose – jie praleidžia visus svarbiausius balsavimus, įskaitant Seimo, prezidento ir savivaldos rinkimus. Valstybės duomenų agentūros analizė parodė, kad rinkimų aktyvumas glaudžiai susijęs su išsilavinimu, pajamomis, profesija ir net vairuojamu automobiliu. Pavyzdžiui, aukštą išsilavinimą turinčių žmonių rinkimų aktyvumas kur kas didesnis nei tų, kurie turi tik vidurinį išsilavinimą[3].
Mažiausiai balsuoja darbininkai, žvejai, pagalbiniai statybų darbuotojai bei socialiai pažeidžiamos grupės, kaip romų bendruomenė, kur net 81 proc. nebalsuoja. Taip pat pastebima, kad sveikatos problemos, psichikos sutrikimai ir net nėštumas bei gimdymas jaunų moterų grupėje mažina norą dalyvauti rinkimuose. Įdomu, kad viešojo sektoriaus darbuotojai, teisėjai, mokytojai ir žurnalistai rinkimuose dalyvauja kone 100 proc.
VRK vadovė Lina Petronienė pabrėžia, jog svarbiausia skatinti jaunimą balsuoti dar mokyklos suole, nes būtent jauni žmonės dažniausiai praleidžia rinkimus. Taip pat svarbus geresnis politinis informavimas ir aktyvesnis kandidatų bendravimas su mažesniais miestais bei regionais. Nepaisant chroniško nedalyvavimo, dalis tokių rinkėjų visgi sugrįžta – pernai į rinkimus atėjo ir tie, kurie dešimtmetį nedalyvavo.
