Iš numatytų 25 mln. eurų – panaudoti vos keli milijonai
Kol Lietuva kalba apie pasirengimą krizėms ir galimą karo grėsmę, Valstybės kontrolės auditas atskleidė nemalonią realybę – milijonai eurų civilinei saugai buvo skirstomi konkurso principu, nors dalis savivaldybių vis dar neturi pakankamai priedangų gyventojams. Auditoriai konstatuoja, kad dabartinis finansavimo modelis neužtikrino, jog pinigai pasiektų tas vietoves, kurioms jų reikia labiausiai.
Audito ataskaitoje pažymima, kad 2025 metais civilinės saugos stiprinimui buvo numatyta 25 mln. eurų, tačiau panaudota tik 2,48 mln. eurų. Likusi didžioji dalis lėšų metų pabaigoje taip ir liko nepanaudota[1].
Savivaldybės dėl lįų turėjo konkuruoti tarpusavyje
Valstybės kontrolė kritikuoja pasirinktą finansavimo modelį. Vietoje tiesioginio lėšų paskirstymo savivaldybėms esą buvo pasirinktas projektinio finansavimo principas, todėl savivaldybės turėjo konkuruoti tarpusavyje teikdamos paraiškas. Auditorių vertinimu, toks modelis neužtikrino, kad pinigai pasiektų didžiausią poreikį turinčias savivaldybes.
„Taikytas projektinio finansavimo modelis neužtikrino, kad finansavimas būtų skiriamas didžiausią poreikį turinčioms savivaldybėms“, – rašoma audito ataskaitoje.
Auditoriai taip pat pažymi, kad nebuvo sukurta mechanizmų, kurie užtikrintų, jog savivaldybės, kurioms labiausiai trūksta priedangų, apskritai dalyvautų finansavimo konkursuose. Kaip konkretus pavyzdys pateikiama Neringos savivaldybė. Nors jai trūko priedangų, konkurse dėl finansavimo ji apskritai nedalyvavo.
Auditoriai: dalis savivaldybių krizėms vis dar nėra pasiruošusios
Auditas remiasi ir 2025 metais atliktu išankstiniu tyrimu, kuris parodė, kad dalis Lietuvos savivaldybių vis dar neturi pakankamai priedangų, o kai kurie kolektyvinės apsaugos statiniai neatitinka nustatytų reikalavimų. Be to, nustatyta, kad savivaldybės ne visais atvejais tinkamai suplanavo būtinų priemonių atsargas bei personalą galimoms krizėms valdyti.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į tai, kad viename iš finansavimo kvietimų apskritai nebuvo nustatyta aiškių reikalavimų kolektyvinės apsaugos statinių kokybei ar pasirengimo lygiui. Šie klausimai buvo palikti pačių savivaldybių atsakomybei.
Auditorių vertinimu, tai reiškia, kad valstybė skirstė milijonus neturėdama aiškių kriterijų, kokios būklės infrastruktūra turėtų būti finansuojama pirmiausia.
Dalis milijonų liko nepanaudoti ir buvo grąžinti atgal į fondą
Audito duomenimis, 2025 metais su savivaldybėmis buvo sudaryta sutarčių už daugiau nei 20 mln. eurų, tačiau didelė dalis lėšų metų pabaigoje taip ir nepasiekė projektų vykdytojų. Vidaus reikalų ministerijai buvo pervesta 13,2 mln. eurų, tačiau daugiau nei 10,7 mln. eurų teko grąžinti atgal į Gynybos fondą.
Problema kilo ir dėl lėto finansavimo mechanizmo. Auditoriai pažymi, kad savivaldybėms pinigai išmokami tik pateikus dokumentus apie atliktus darbus, tačiau 2026 metų lėšų paskirstymas buvo patvirtintas tik kovą. Dėl to nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų kovo savivaldybėms už jau atliktus darbus nebuvo mokama.
Valstybės kontrolės vertinimu, dabartinis Gynybos fondo modelis sudaro mažiau palankias sąlygas nei įprastas valstybės biudžeto finansavimas, nes nepanaudotos lėšos turi būti grąžinamos į fondą net ir tada, kai projektai jau vykdomi arba pasirašytos sutartys.
VRM: visos savivaldybės gali gauti finansavimą
Vidaus reikalų ministerija savo komentare su dalimi kritikos nesutinka. Ministerija teigia, kad finansavimą gavo beveik visos paraiškas pateikusios savivaldybės, o pati programa tęsis iki 2030 metų, todėl finansavimo galimybės liks ir ateityje.
„Priedangų konkurse finansavimą gavo 56 iš 57 paraiškas (projektų planus) pateikusių savivaldybių (t. y. 98 %), o veikloje, pagal kurią vyksta kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimas, finansavimą gavo 20 iš 24 paraiškas (projektų planus) pateikusių savivaldybių (t. y. 83 %).
Be to, programos įgyvendinimas vyksta iki 2030 m. ir projektų atranka vykdoma kasmet, todėl visoms savivaldybėms ir ne po vieną kartą sudaromos galimybės gauti finansavimą.“ – nurodo VRM.
