Vilniuje – šaudynės bute, jų metu nužudytas advokatas
Ketvirtadienį ryte sostinėje skambėjo greitosios pagalbos sirenos, Vasario 16-osios gatvė buvo suparalyžiuota, o šalį netruko apskrieti naujiena apie šaudynes, įvykusias pačiame Vilniaus centre.
Apie incidentą sostinėje, Vasario 16-osios gatvėje esančiame bute, pranešta ketvirtadienį, 10.23 val. Iškvietimas į butą buvo gautas dėl iškeldinimo iš namų. Asmuo, kurį buvo bandoma iškeldinti, šovė į atvykusius pareigūnus.
Per incidentą buvo nušautas advokatas Leonid Pčelincev, pašauti buvo du policijos pareigūnai. Įtariamasis vyras užsibarikadavo bute, tačiau vėliau buvo sulaikytas. Skelbiama, kad šaulys – Igoris Moskaliovas.
Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, įtariama, kad vyras į pareigūnus šaudė iš nelegaliai laikyto šaunamojo ginklo. Kol kas oficialiai nėra aišku, ar vyras anksčiau buvo žinomas pareigūnams.
Į kolegos mirtį sureagavo Advokatų taryba
Šiandien Advokatų taryba sušaukė neeilinį posėdį, kuriuo metu priėmė sprendimą smerkiantį visų formų smurtą prieš advokatus, kaip žmogaus teisių gynėjus.
„Šiuo sprendimu valstybės institucijos kviečiamos nedelsiant, išsamiai ir nešališkai ištirti spalio 10 d. įvykius, kurių metu pirmą kartą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo profesines pareigas buvo nužudytas advokatas L. Pčelincev“, – teigiama pranešime[1].
Advokatų įsitikinimu, valstybė besąlygiškai privalo užtikrinti advokatams profesinės veiklos sąlygas ir garantijas, būtinas advokato profesijos laiduojamai ir vykdomai žmogaus teisių apsaugai, demokratijos, teisės viršenybės ir teisinės valstybės principų išlaikymui, teisingo teismo proceso ir teisingumo vykdymui.
„Lietuvos advokatūros Advokatų taryba primena valstybei ir jos institucijoms pareigą saugoti ir advokatų neliečiamybę, jų šeimas ir bendradarbius nuo visų formų smurto, grasinimų, keršto, bauginimo ir persekiojimo, susijusio su profesinių funkcijų vykdymu. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba ragina valstybės vadovus ir valstybės institucijas besąlygiškai pasmerkti bet kokius tokio pobūdžio veiksmus, kviečia teisėsaugos institucijas nedelsiant, išsamiai ir nešališkai ištirti ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn“, – teigiama Advokatų tarybos pranešime.
Advokatų taryba taip pat paskelbė, jog nusprendė advokatų bendruomenės lėšomis palaidoti žuvusį kolegą, apmokėti advokato, atstovausiančio nukentėjusiuosius teisinių paslaugų išlaidas. Dar kartą pareikšta užuojauta ir L. Pčelincev šeimai.
Advokatūra sieks sužinoti daugiau detalių apie įvykį
Advokatūra žada siekti, kad prokurorai leistų susipažinti ir paviešinti su šaudynėse Vilniaus centre nukentėjusių pareigūnų kūno kamerų įrašais.
Pasak Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, tai leistų suprasti, ar policija padarė viską, kad būtų išvengta advokato L. Pčelincevo žūties[2].
M. Kukaičio teigimu, yra ketinama kreiptis į jo artimuosius, kad šie priimtų nemokamą teisinę pagalbą – tuomet prokuratūros ir būtų galima prašyti duoti minėtus įrašus.
„Jie galėtų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir body kameromis. Mes nenorėtumėme to laikyti paslaptyje – atlikus tyrimo veiksmus, tik esant leidimui viešinti, mes norėtume šias aplinkybes atskleisti visuomenei“, – sakė M. Kukaitis.
Šauliui pareikšti kaltinimai dėl nužudymo
Penktadienį advokatą nušovusiam ir policijos pareigūnus sužeidusiam asmeniui jau yra pateikti įtarimai dėl tarnybos pareigas vykdančio asmens nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktus.
Taip pat pateikti kaltinimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį[3].
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Įvertinęs šiuo metu surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis, tyrimui vadovaujantis prokuroras kreipsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo.
Į pagalbos centrą skambino pats šaulys
Šaudynės Lietuvoje – retas incidentas, tačiau policijos atstovai teigia, kad visos atsakingos institucijos į įvykį reagavo tinkamai bei laiku.
Aiškėja, kad dėl šaudynių Vilniuje į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) kreipėsi ne tik praeiviai, išgirdę šūvius, tačiau ir pats šaulys. BPC iš šaulio sulaukė dviejų skambučių, o antrasis truko iki pat sulaikymo.
„Derybų metu jis įtikintas išmesti ginklą. Jis tai ir padarė. Toliau vyko tolimesnės derybos, kad jis nebesipriešintų ir pasiduotų. Tą jis ir padarė. „Aro“ pareigūnai įėjo į patalpas ir jį sulaikė“, – sakė Lietuvos policijos vadovas R. Požėla.
BPC ketvirtadienio rytą iš viso sulaukė 9 pranešimų, susijusių su šaudynėmis: keturi praeiviai sureagavo į sužeisto pareigūno prašymą padėti ir nedelsiant iškvietė medikus bei policiją. Dar du skambučiai buvo gauti iš kaimynų, iš kurių vienas teigė matantis gulintį kruviną vyrą.
Taip pat į BPC kreipėsi ir įvykio vietoje buvęs antstolio padėjėjas – jis bandė padėti sužeistam pareigūnui ir medikų prašė nurodymų, kaip jam suteikti pagalbą.
Vyras šaudė iš nelegalaus ginklo
Kaip teigia policijos generalinis komisaras R. Požėla, į nelaime pažymėtą butą pareigūnai buvo atvykę su antstoliu, ten buvo sprendžiami su skyrybų procesu susiję civiliniai klausimai. Anot R. Požėlos, antstolis prašė policijos padėti užtikrinti saugumą konkrečiame objekte sprendžiant civilinius klausimus.
Nuvykus į minėtą butą, pasak policijos generalinio komisaro, pasipylė šūviai į pareigūnus. Iš pradžių, 10.23 val., pranešta, kad sostinės centre sužeistas policijos pareigūnas. Į įvykio vietą nusiųsta daugiau policijos pareigūnų, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Skelbiama, kad į advokatą, antstolį ir pareigūnus šaudęs vyras panaudojo nelegaliai laikomą ginklą.
„Vykstant į konkrečius objektus, visada mūsų reagavimo pareigūnai turi pareigą, susirenka informaciją apie būstą, apie jo gyventojus, apie šaunamus ginklus, jeigu jie legaliai laikomi. Informacijos, kad šiame būste gali būti laikomas legalus ginklas, mes neturėjome. Labai tikėtina, kad šitas ginklas buvo niekur neregistruotas, kitaip tariant, nelegalus ginklas“, – sakė policijos generalinis komisaras.
Vienam pareigūnui kulka pataikė į širdies plotą, tačiau sužeidimas pavojaus gyvybei nekelia, nes policininkas įvykio vietoje dėvėjo apsauginę liemenę, kuri sustabdė kulką. Sužalotas pareigūnas dar sugebėjo apsaugoti antstolį, jį patraukdamas nuo šūvio trajektorijos.
Per incidentą taip pat sužeista ir moteris pareigūnė, kuriai šaudant pataikyta į koją, tačiau policininkė atsisakė vykti į ligoninę, jai suteikta pagalba greitosios medicinos pagalbos automobilyje.
Pareigūnai tarnybinių ginklų nepanaudojo. Pasak R. Požėlos, derybų su šauliu metu jis buvo įtikintas pasiduoti.
Incidento metu nušautą advokatą L. Pšelincev medikai dar bandė gaivinti, tačiau jis mirė.
„Greitosios pagalbos medikų ekipažas darė viską, kas buvo įmanoma, kad išsaugoti gyvybę, (…) tačiau šūvis buvo nesuderinamas su žmogaus gyvybe“, – teigė R. Požėla.
Šaudęs vyras nenorėjo palikti buvusios sutuoktinės būsto
Būstas, kuriame skambėjo šūviai, priklausė šaudžiusio vyro buvusiai žmonai. Butą Vasario 16-osios gatvėje ji nusipirko 2006 m., kai dar nebuvo susituokusi su I. Moskaliovu[4]. Pora dėl smurto išsiskyrė 2020 m., tačiau I. Moskaliovas buvusios žmonos bute gyveno neteisėtai iki dabar, nemokėjo už jį mokesčių.
Buvusiai žmonai prašant, kad jis išsikraustytų, vyras prašymus ignoravo ir net pakeitė durų spynas. Todėl to, šių metų kovo 29 d. priimtas teismo sprendimas iškeldinti vyrą iš buto. Iškeldinimo procese dalyvavo antstolio padėjėjas, du pareigūnai, praktikantė iš teisės fakulteto bei žmonos advokatas.
Šaudynių liudininkai žiniasklaidai vėliau teigė, kad visa situacija buvo įtempta, šūviui pasigirdo tada, kai pareigūnai ėmė gręžti buto duris, vyrui jų neatidarant geranoriškai.
„Policija sako, jog tik jiems atėjus pradėjo šaudyti, nors iš tikrųjų apie 15 minučių jie laužė duris ir net gręžė jas grąžtu“, – žiniasklaidai teigė vienas kaimynas[5].
Kiti tvirtina, kad I. Moskaliovas jau anksčiau elgėsi neadekvačiai ir kėlė nerimą aplinkiniams, nuolat eidavo pas žmones prašydamas paskolinti 5 ar 10 eurų, buvo konfliktiškas.
Dėl šaudynių Lietuvos policijos profesinė sąjunga kaltina reformos metu padarytas klaidas
Savo ruožtu reaguodama į šaudynes, Lietuvos policijos profesinė sąjunga (LPPS) teigia, kad įvykis tik įrodo, jog reformuojant policiją buvo padaryta lemtingų klaidų.
„Įvykis Vilniuje šiandieną, kai vykdant teismo sprendimą buvo nušautas advokatas ir sužeisti du pareigūnai patvirtino tai, ką nuolat sako profesinės sąjungos: reformuojant policiją padaryta gausybė klaidų, jos po truputį išlenda per skaudžius įvykius, parodydamos tas spragas, kurios atsivėrė dėl įvykdytų pertvarkų“ – rašoma sąjungos pranešime.
Pasak LPPS tarybos narės Agnės Greblikaitės, dar šiemet būtina skirti papildomų lėšų policijai, įvertinti reformų sukeltą žalą bei ištaisyti padarytas klaidas.
„Priminsime, kad be kitų buvo reformuota ir licencijavimo tarnyba, kuri atsakinga už leidimų ginklui išdavimą. Jeigu anksčiau tai darydavo specialistai regionuose, jie žinodavo žmones ir galėjo nuspėti kai kurių jų elgseną, dabar gi viskas perkelta į elektroninę erdvę. Licencijavimo tarnybos centralizavimas, kai dėl ginklo išdavimo prašymai pildomi elektroniniu būdu, mūsų nuomone, nėra gera praktika. Belieka spėlioti kiek dar bus eksperimentuojama su policija ir kiek žaisime su visuomenės saugumu?“, – sakė A. Greblikaitė.
LPPS išreiškė užuojautą teisininkų bendruomenei dėl advokato mirties bei siuntė palaikymą pareigūnams, kurie išvengė mirtinų sužalojimų.
