„Lietuvos geležinkeliai“ per 4 metus gavo 267 mln. eurų valstybės paramos
Per ketverius metus valstybė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupei skyrė apie 267 mln. eurų kompensacijų, skirtų stabilizuoti viešosios infrastruktūros valdytojos „LTG Infra“ finansus. Lėšos buvo mokamos iš valstybės vardu pasiskolintų pinigų, siekiant padengti smarkiai sumažėjusių pajamų ir pastovių infrastruktūros išlaikymo sąnaudų skirtumą.
2022 metais įmonei skirta beveik 60 mln. eurų, 2023-aisiais – kiek daugiau nei 60 mln., 2024 metais – per 65 mln., o 2025 metų pabaigoje numatyta dar apie 81 mln. eurų. Tokia parama tapo pagrindiniu mechanizmu, leidžiančiu išlaikyti stabilų strateginės geležinkelių infrastruktūros veikimą[1].
Finansiniai sunkumai prasidėjo iš esmės pasikeitus geopolitinei situacijai. 2021 metais Lietuva ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Baltarusijai, buvo nutrauktas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Klaipėdos uostą, o Baltarusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš Lietuvos geležinkelių sektorių.
Padėtį dar labiau pablogino 2022 metų vasarį Rusijos pradėta karinė invazija į Ukrainą – po jos „LTG Infra“ neteko reikšmingos rinkos dalies, o pajamos smuko iki kritinio lygio. Reaguodama į situaciją, Vyriausybė dar 2022 metų kovą skyrė pirmąją 20 mln. eurų finansinę injekciją, o balandį su LTG pasirašė susitarimą dėl tolesnės paramos infrastruktūrai.
Už sustabdytą trąšų tranzitą – 12 mlrd. dolerių ieškinys: Lietuva advokatams jau paklojo per milijoną
Tuo tarpu Lietuvos sprendimas 2022 m. sustabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą virto daugiamilijardiniu teisiniu ginču. „Belaruskalij“ Nuolatiniame arbitražo teisme reikalauja 12,09 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo, o Lietuva gynybai jau išleido daugiau nei milijoną eurų ir toliau skiria šimtus tūkstančių advokatų paslaugoms.
Lygiagrečiai Hagoje vyksta byla su Šveicarijos bendrove „Hasenberg“, susijusia su Klaipėdos BKT terminalu. Iki sankcijų per Klaipėdą kasmet buvo perkraunama iki 11 mln. tonų trąšų, o tranzito sustabdymas reikšmingai sumažino „LTG Cargo“ ir uosto pajamas.
Nepaisant JAV sprendimo švelninti dalį sankcijų, Lietuva tranzito atnaujinti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžia, kad ekonominiai santykiai galėtų būti svarstomi tik pasikeitus politinei situacijai – nutraukus agresiją Ukrainoje ir paleidus politinius kalinius. Galutinė arbitražų baigtis gali tapti brangiu precedentu, kiek kainuoja principinė valstybės pozicija.
Palemone – 45 mln. eurų projektas NATO kroviniams
O štai Kaune, Palemone, pradedamas daugiau nei 45 mln. eurų vertės projektas, kuris sustiprins Lietuvos galimybes priimti ir paskirstyti sąjungininkų karinius krovinius. Per Lietuvą juda daugiau nei pusė Baltijos regione gabenamų karinių krovinių, todėl geležinkeliai tampa strategine gynybos infrastruktūra. Per artimiausius 16 mėnesių bus pertvarkytas Palemono intermodalinis terminalas, sudarant galimybę europine 1435 mm vėže atvykstančius krovinius perkrauti į 1520 mm vėžę.
Numatyta įrengti apie 36 tūkst. kv. m sustiprintos dangos aikštelę, atnaujinti 46 tūkst. kv. m kietųjų dangų, nutiesti naujus kelius ir modernizuoti inžinerinius tinklus. Infrastruktūra bus pritaikyta ir civiliniams poreikiams.
Vis dėlto vien šio projekto nepakaks. Didelė dalis šalies geležinkelių tebėra pasenusi, o atnaujinimui gali prireikti milijardinių investicijų ir ES paramos. Kartu siekiama įgyvendinti „karinį Šengeną“, kuris leistų kariniams kroviniams Lietuvą pasiekti per kelias dienas, o ne per keliasdešimt. Tuo pat metu įsibėgėja ir „Rail Baltica“ – 95 km ruožui tarp Vilniaus ir Kauno reikės apie 2,5 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. hektarų žemės, nors abejojama, ar projektą pavyks užbaigti iki 2030 metų.
