Tarptautinė energetikos agentūra planuoja išleisti 400 mln. barelių naftos iš šalių rezervų
Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir sparčiai brangstant naftai, pasaulio valstybės ėmėsi koordinuotų veiksmų stabilizuoti rinkas. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) paskelbė apie didžiausią istorijoje strateginių naftos atsargų panaudojimą. Į rinką planuojama pateikti apie 400 mln. barelių naftos iš 32 valstybių rezervų.[1]
Didelę įtaką kainoms daro padėtis Hormūzo sąsiauryje – per šį strategiškai svarbų kelią paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos. Po Irano atakų prieš laivus ir grasinimų blokuoti sąsiaurį pasaulinės rinkos reagavo itin nervingai. „Brent“ nafta per kelias dienas buvo pakilusi iki maždaug 120 JAV dolerių už barelį, o kai kuriose šalyse degalų kainos šoktelėjo daugiau nei 20 procentų.
TEA vadovas Fatihas Birolas teigė, kad tokio masto intervencija būtina siekiant sušvelninti staigų tiekimo šoką. Vis dėlto analitikai perspėja, kad net ir rekordinis rezervų panaudojimas gali būti tik laikinas sprendimas, jei konfliktas užsitęs arba Hormūzo sąsiauris išliks faktiškai uždarytas.
Vokietija, Japonija ir kitos šalys pradeda išleisti strateginius rezervus
Kai kurios valstybės jau paskelbė konkrečius veiksmus. Vokietija patvirtino, kad išleis dalį savo strateginių naftos atsargų, siekdama sumažinti spaudimą degalų kainoms ir užtikrinti tiekimo saugumą.[2]
Šalies rezervai sudaro apie 110 mln. barelių žalios naftos ir dar 67 mln. barelių naftos produktų, kurie saugomi požeminėse saugyklose ir kituose objektuose. Vokietijos valdžia planuoja į rinką išleisti maždaug 19,5 mln. barelių.
Berlynas taip pat svarsto papildomas priemones vidaus rinkoje. Viena jų – riboti degalinių galimybę kelti kainas, leidžiant tai daryti tik kartą per dieną. Pasak ekonomikos ministrės Katherinos Reiche, taip siekiama sustabdyti vadinamąjį „raketos ir plunksnos efektą“, kai kainos pakyla labai greitai, o krinta gerokai lėčiau.
Japonija taip pat paskelbė nelauksianti galutinio tarptautinio sprendimo ir pradėsianti išleisti strategines atsargas jau artimiausiomis dienomis. Tokijas planuoja pateikti rinkai apie 80 mln. barelių naftos, siekdamas stabilizuoti tiekimą ir sumažinti įtampą Azijos energijos rinkose. Prie bendrų diskusijų dėl rezervų panaudojimo taip pat prisidėjo Prancūzija ir Ispanija, kurios pabrėžė koordinuotų veiksmų svarbą.
Tarptautinė energetikos agentūra pranešė, kad visi 32 jos nariai vienbalsiai sutiko koordinuotai išleisti dalį strateginių naftos rezervų. Tarp jų – JAV, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Jungtinė Karalystė, Australija, Naujoji Zelandija, Turkija bei dauguma Europos Sąjungos valstybių.
Didžiausią dalį planuoja pateikti Jungtinės Amerikos Valstijos. Vašingtonas ruošiasi iš savo strateginio naftos rezervo išleisti apie 172 mln. barelių. Japonija paskelbė pateiksianti dar maždaug 80 mln. barelių iš valstybinių ir privačių atsargų, o dalį rezervų jau patvirtino išleisianti Vokietija ir Austrija.
Prie veiksmų jungiasi Baltijos šalys: Lietuva taip pat išleis dalį rezervų
Prie tarptautinių pastangų stabilizuoti naftos rinką prisijungia ir Baltijos šalys. Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė koordinuotai išleisią dalį savo rezervinių kuro atsargų, taip prisidėdamos prie Tarptautinės energetikos agentūros sprendimo.
Energetikos ministerijos teigimu, nacionaliniai sprendimai dėl konkrečių kiekių ir laikotarpių bus priimti artimiausiu metu. Baltijos šalys siekia, kad rezervų išleidimas padėtų sumažinti degalų kainų spaudimą gyventojams ir verslui bei stabilizuotų rinką.[3]
„Lietuva kartu su partneriais reaguoja į augančias kuro kainas pasaulinėse rinkose. Šių pokyčių poveikį jaučiame ir Lietuvoje, todėl ieškome sprendimų, kurie padėtų suvaldyti kainų spaudimą gyventojams ir verslui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė premjerė Inga Ruginienė.
Pastarosiomis savaitėmis degalų kainos Lietuvoje jau pastebimai pakilo. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, benzinas per savaitę pabrango apie 7,3 proc. ir pasiekė maždaug 1,58 euro už litrą, o dyzelinas brango dar sparčiau – apie 17,6 proc., iki maždaug 1,93 euro už litrą.
Pasak Baltijos šalių ministrų, koordinuotas rezervų išleidimas turėtų būti tik viena iš priemonių stabilizuoti rinką. Kartu pabrėžiama, kad tarptautinė bendruomenė turi siekti atkurti saugų naftos tranzitą per Hormūzo sąsiaurį, per kurį paprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos.
