Šešėlinės vyriausybės posėdyje pareigūnai guodėsi mažais atlyginimais
Policijos atstovai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje guodėsi, kad uždirba mažiau nei prekių išvežiotojai. Pareigūnai neslėpė, kad policijos situacija sudėtinga: nepaisant liaupsinamos reformos, pareigūnų nuolat mažėja, krūvis tik auga, atlyginimai toli gražu nėra motyvuojantys, o ir planų, kaip pritraukti daugiau žmonių, tiesiog nėra.
„Policijos žlugdymas yra akivaizdus kenkimas valstybei, – sako šešėlinė Vidaus reikalų ministrė Guoda Burokienė. – Valdantieji daug kalba apie karo ir kitas grėsmes, tačiau vietoje piliečių saugumo užtikrinimo, jie pasirinko kitą kelią. Jau dabar sulaukiame skambučių iš regionų ir didžiųjų miestų, kad policija nespėja reaguoti į iškvietimus, nes neturi žmogiškųjų resursų, kas šiandien ir yra didžiausia problema.“
Tačiau valdantieji dalykus daro kitaip – rugsėjo mėnesį prasidės valstybės tarnybos reformos antroji dalis, kuri skaudžiai kirs statutiniams pareigūnams[1].
Antroji policijos reformų dalis atneš daugiau žalos
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia – jau pirmoji reformos dalis kirto didelį smūgį pareigūnams, o antroji, kai viešojo saugumo tarnyba ir policija bus sujungtos, apskritai įneš tik destrukciją.
„Iki šiolei neišgirdau nei vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą duos sujungimas pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei. Pirma, tai dvi skirtingos tiek funkcijomis, pareigūnų parengimu ir skaičiumi bei paskirtimi Valstybėje tarnybos. Antra, nepasvertai padarius tarnybos prijungimą, neatitaisoma žala bus padaryta ne tik VST, bet ir policijai“, – įsitikinusi R. Katinienė.
Ji paaiškino, kad viešojo saugumo tarnybos pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.
„850 pareigūnų prijungimas prie policijos, situacijos policijoje neišgelbės, o nesuvaldžius situacijos prijungimo metu, VST paliks nemaža dalis pareigūnų, VST funkcijos bus perduotos policijai, kuri jau keli metai po nesibaigiančių reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį ir t.t“, – sako pareigūnų profesinės sąjungos vadovė.
Ji priduria, kad policijoje beveik pusė darbuotojų yra moterys, o pareigoms pasipildžius riaušių malšinimo, įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas ir kitas veiklas, kuriose reikalingas visai kitokia fizinė jėga ir taktinis pasirengimas, iš policijos gretų pasitrauks dar daugiau pareigūnų[2].
Vilniuje jau dabar trūksta kelių šimtų policininkų
Šiuo metu trūksta 18 proc. policijos pareigūnų. Daugiausiai laisvų darbo vietų yra Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Tauragėje.
Tačiau trūksta ne tik žmonių, bet ir pinigų jiems.
„Atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, dabar užpildyti tiek tuščių pareigybių negalėtumėme, taip pat manome, kad tiek pareigūnų dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį ir nereikėtų“, – sako Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Tuo tarpu R. Katinienė sako, kad iš viso Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. policininkų.
„Didžiausia problema yra sostinėje – trūkumas apie 450 policijos pareigūnų. Vilniuje didžiulis darbo krūvis vyrauja jau nuo pat Nepriklausomybės. Realiai, lieka neišspręsta problema, dėl ko ateiti dirbti į sostinę, policijos pareigūnai nenori“, – sako R. Katinienė. Labiausiai trūksta tų pareigūnų, kurie dirbtų tiesiogiai su gyventojais.
„Policijos pareigūnų didžiausias trūkumas yra darbiniuose padaliniuose, kur jie atlieka daugiausiai funkcijų, turi kontaktą su gyventojais: reagavimo ir veiklos padalinys. Tie, kurie reaguoja į įvykius, tie, kurie patys tiria ir nagrinėja gyventojų skundus, pareiškimus“, – teigia ji[3].
L. Pernavas policijos reforma didžiuojasi
Na, o buvęs Lietuvos policijos vadas Linas Pernavas, kurio dėka reforma ir įvyko, žengia karjeros laiptais toliau. Seimas pritarė jo kandidatūrai į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovus.
Per slaptą balsavimą L. Pernavo kandidatūrą palaikė 69 Seimo nariai, prieš balsavo 23, susilaikė 16 parlamentarų.
Lietuvos policijos atašė Jungtinėje Karalystėje pareigas einančio 46-erių L. Pernavo kandidatūrą į STT direktoriaus pareigas teikė prezidentas Gitanas Nausėda[4].
Pats. L. Pernavas sako, kad padaryta reforma didžiuojasi, nors taisytinų dalykų, žinoma, yra.
Nors jo reformą kritikuoja ir buvęs Premjeras Saulius Skvernelis, pats kandidatas į STT vadovus Seime sakė, kad po reformos itin išaugo visuomenės pasitikėjimas policija, kad nebepasitaiko situacijų, kai pareigūnai neatvyksta pas pagalbos prašančius asmenis ir kad visa tai padaryta turint sumažėjusį biudžetą.
Įvykdyta reforma, anot 15 metų policijoje dirbančios pareigūnės Lilės Žukaitės, lėmė didžiulę pareigūnų kaitą. Ji kalbėjo, kad nemažai pareigūnų, sukaupę pensijai pakankamą darbo policijoje stažą, pasirinko palikti tarnybą. O ateinantiems jauniems pareigūnams, pasak pašnekovės, stinga tinkamo parengimo.
„Pareigūnams šiandien yra sunkiausia tai, kad prie viso to didelio krūvio yra be galo daug kitų atliekamų funkcijų. Sunku būti visų sričių specialistu, nes į viską reikia gilintis, reikia turėti žinių.
Aš esu vyriausioji tyrėja, turiu savo grupę, deleguoju jos nariams užduotis, jie jas įgyvendina, bet kartu reaguoja ir į įvykius“, – kalbėjo pareigūnė.
Ji pasakojo, kad anksčiau pareigūnai dirbdavo apylinkėse, iki reformos buvo nepilnamečių reikalų inspektoriai ir apylinkės inspektoriai. Kadangi inspektoriai turėjo jiems priskirtas teritorijas, jie puikiai žinojo, kokių nusikalstamų veikų dažniausiai pasitaiko šiose teritorijose, kokios grupuotės veikia, kas su kuo bendrauja ir t. t[5].
