Ministerija siūlo suvienodinti socialinio draudimo įmokas visiems savarankiškai dirbantiems
Nuo 2026 metų dalis savarankiškai dirbančių gyventojų Lietuvoje turėtų mokėti didesnes „Sodros“ įmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia įstatymo projektą, pagal kurį visi savarankiškai dirbantys asmenys – nuo individualios veiklos vykdytojų iki mažųjų bendrijų narių ir meno kūrėjų – turėtų sumokėti socialinio draudimo įmokas vienodai. Šiuo metu įmokų dydžiai skiriasi: vieni moka nuo 90 % pajamų, kiti – nuo 50 %, todėl kyla situacijų, kai žmonės neįgyja būtino stažo pensijoms gauti.
Ministerijos skaičiavimais, pokyčiai paveiktų apie 6 tūkst. žmonių, o į „Sodrą“ papildomai būtų surinkta apie 7 mln. eurų per metus. Tikimasi, kad tai suvienodintų sąlygas ir užtikrintų, jog visi, vykdantys panašios rūšies veiklą, prisidėtų vienodai[1].
Tame pačiame projekte numatyti ir pakeitimai didelius atlyginimus mokantiems darbdaviams. Siekiama nustatyti maksimalias sumas, nuo kurių skaičiuojamos darbdavių įmokos, taip sprendžiant seniai likusį spragą socialinio draudimo sistemoje.
Ministerija prognozuoja, kad šiuo pakeitimu pasinaudotų apie 5,5 tūkst. darbdavių, o biudžetas dėl to sumažėtų iki 2,8 mln. eurų.
Planuojamas senatvės pensijų augimas
2026 metų „Sodros“ biudžetas numato daugiau nei 10 mlrd. eurų pajamų ir beveik 8,8 mlrd. eurų išlaidų, paliekant daugiau nei 1,4 mlrd. eurų perviršį – tai ženkliai daugiau nei šių metų planai.
Vidutinė senatvės pensija turėtų pakilti iki 750 eurų, o pensija tiems, kurie turi pilną stažą, – iki 810 eurų. Prognozuojama, kad kitąmet senatvės pensininkų skaičius padidės iki 640 tūkst., o visų mokamų pensijų – iki 1 mln.
Įstatymo projektams dar reikia Vyriausybės, Seimo ir prezidento patvirtinimo. Kitą savaitę planuojama pateikti ir likusius 2026 metų valstybės biudžeto projektus, tarp jų – ir gynybos finansavimo klausimą, kurio dalis sieks 5 % BVP.
Nepalanki situacija nei dirbantiems „sau“, nei per kelias darbovietes
Nuo 2026 metų savarankiškai dirbantys gyventojai – mažųjų bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai, ūkininkai ir dirbantys su individualios veiklos pažyma – turės mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas.
Įmokos bus skaičiuojamos nuo 90 % pajamų vietoje iki šiol taikytų 50 %, todėl pilno vienerių metų pensijų stažo sukaupimui reikės mažesnių pajamų. Nors tai palengvins stažo kaupimą tiems, kurie dirba nepilnu krūviu ar sezoniniais darbais, kiekvieną mėnesį teks mokėti daugiau.
Taip pat keičiasi įmokų skaičiavimas darbuotojams, dirbantiems keliose darbovietėse – nuo 2026 m. kiekvienas darbdavys taikys savo „lubas“, todėl bendros įmokos gali augti. Pirmuosius metus nauji savarankiškai dirbantys galės nevykdyti įmokų, o visos įmokos turės būti mokamos kas mėnesį, iki einamojo mėnesio pabaigos, jas galint mokėti ir avansu, kas suteiks daugiau aiškumo, bet reikalaus geresnio finansų planavimo.
Minimalioji mėnesinė alga kitąmet gali siekti 1153 eurus
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas rugsėjį kalbėjo, kad labiausiai tikėtinas scenarijus dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) 2026 metais – jos padidinimas iki 1153 eurų prieš mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, toks MMA dydis sudarytų apie 47,5 % vidutinio darbo užmokesčio, o mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ gautų apie 836 eurus – 59 eurais daugiau nei dabar.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 1038 eurus prieš mokesčius. Praėjusių metų pradžioje ji padidinta 12,3 % (114 eurų). Lietuvos banko skaičiavimais, priklausomai nuo MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykio, MMA kitąmet galėtų svyruoti nuo 1078 iki 1198 eurų. Vyriausybė dar svarsto galutinį dydį, tačiau Vaitiekūnas pabrėžia, kad 1153 eurai šiuo metu vertinami kaip pagrindinis scenarijus.
